Prezidentės inicijuotomis pataisomis bus keičiama mokymo sistema, profesinio mokymo įstaigų valdymo bei finansavimo tvarka, bus įvedami nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui.

Po pertvarkos visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis. Tai įtrauks verslą ir savivaldybes į ugdymo procesą, o mokyklos turės galimybę teikti įvairesnes profesinio mokymo paslaugas. Už mokyklos valdymą bus atsakinga taryba, kurią sudarys ne tik mokyklos atstovai, bet ir socialiniai partneriai bei savivaldybių nariai. Tuo tarpu pačių profesinių mokyklų tinklas bus vystomas atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių ir ūkio poreikius, o specialistų parengimas – į ekonomikos prognozes.

Siekiant užkirsti piktnaudžiavimą profesiniu mokymu, bus aiškiai apibrėžta, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas. Šiais metais į profesinio mokymo įstaigas buvo priimta beveik 19 tūkst. asmenų, iš jų beveik 2,5 tūkst. yra jau baigę universitetus arba kolegijas.

Kad būtų užtikrinta mokymo kokybė ir skaidrus išteklių naudojimas, kas 5 metus bus vykdomas išorinis mokyklos auditas, neformalaus profesinio mokymo priežiūra, atnaujinami profesiniai standartai, pripažįstamos neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos.

Taip pat numatoma iš esmės keisti profesinio rengimo sistemą ir įvesti dualinį mokymą, skatinti pameistrystę ir pripažinti savarankiškai įgytus profesinius įgūdžius. Dualinis mokymas užtikrins, kad profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžius įgis realioje darbo vietoje, pameistrystė sudarys sąlygas dirbti ir mokytis tuo pačiu metu, o lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą. Įstatymu įtvirtinama, kad profesinis orientavimas taps bendrojo ugdymo sistemos dalimi ir bus teikiamas vaikams nuo pirmos klasės.

Priimti įstatymai įsigalios nuo 2018 metų vasario 1 dienos. Kai kurios įstatymų nuostatos, susijusios su profesinių mokyklų licencijavimu, finansavimo modelio įgyvendinimu, įsigalios nuo 2019 metų sausio 1 dienos.