Šį klausimą užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį telefonu aptarė su Azerbaidžano kolega Jeyhunu Bayramovu (Džeichunu Bairamovu).

Kaip nurodo Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė išskirtinį lėktuvo pilotų profesionalumą, išgelbėjusį 29 lėktuvu skridusių asmenų gyvybes bei būtinybę visapusiškai ištirti šios tragedijos priežastis ir aplinkybes.

„Visapusiškas ir skaidrus tragedijos priežasčių ir aplinkybių tyrimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią galimiems panašių tragedijų pasikartojimams. GPS signalo slopinimas ir kitoks trikdymas yra tai, ką Rusija jau kurį laiką vykdo ir Baltijos jūros regione. Privalome suvienyti pastangas ginant civilinės aviacijos saugumą“, – teigė K. Budrys.

Ministras pažymėjo, kad Rusija kelia vis didesnę grėsmę tarptautinei bendruomenei – tiek toliau vykdydama karinę agresiją prieš Ukrainą, tiek ir įvairaus pobūdžio sabotažo aktais.

Pokalbio metu Lietuvos diplomatijos vadovas supažindino Azerbaidžano kolegą su paskutiniu metu itin suintensyvėjusiomis atakomis prieš Baltijos jūroje esančią kritinę infrastruktūrą.

Oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas „Embraer 190“ praėjusią savaitę dėl neaiškių priežasčių sudužo bandydamas nusileisti Aktau mieste Kazachstane. Jis skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Rusijos miestą Grozną Šiaurės Kaukaze.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) pareiškė, kad lėktuvas buvo apšaudytas iš Rusijos. Jis taip pat pareikalavo Maskvos prisiimti atsakomybę už šį tragišką incidentą.

Kremlius sako, kad „Azerbaijan Airlines“ lėktuvui bandant nusileisti, veikė Rusijos oro gynyba. Nors Maskva neprisiėmė atsakomybės už katastrofą, tačiau atsiprašė Baku, kad incidentas įvyko Rusijos oro erdvėje.

Nelaimės metu žuvo 38 žmonės, o 29 išgyvenusieji buvo sužeisti.