Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis ir Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad naujasis klimato kaitos paketas kelia didelių iššūkių, bet kartu kuria galimybes ekonomikai ir visuomenei.

Pareiškime pažymima, kad Europos Sąjungos valstybės narės ir regionai labai skiriasi, todėl būtina ieškoti sprendimų, kurie atlieptų nacionalinius ir regioninius skirtumus, pranešė Vyriausybė.

„Baltijos šalių gyventojų įpročiai renkantis ir vairuojant automobilius, šildant gyvenamuosius namus, saugant bioįvairovę, ekosistemas ir miškus yra labai skirtingi, todėl bendradarbiavimas keičiantis gerąja patirtimi padės siekti bendrų žaliosios darbotvarkės tikslų“, – sakė Lietuvos premjerė.

Pareiškime nurodoma, kad būtina atsižvelgti į šalių ekonomines ir socialines struktūras, skirtingus atspirties taškus išmetamų teršalų ir atsinaujinančių energijos šaltinių atžvilgiu, į galimybes mažinti teršalų išmetimą ir priimti darnius sprendimus, kurie leistų pasiekti klimato neutralumą iki 2050 metų.

Pabrėžiama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslai neturi pažeisti principo „nieko nepalikti nuošalyje“, neturi perkelti atsakomybės naštos valstybėms narėms, susiduriančioms su didžiausiais pertvarkos iššūkiais.

Anot pareiškimo, būtina užtikrinti transformacijai reikalingas investicijas, o apyvartinių taršos leidimų plėtra gali paliesti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, padidinti energetinį skurdą.

Taip pat sakoma, kad reikia rasti būdų, kaip sušvelninti riziką, susijusią su kainų augimu, siekiant sumažinti poveikį žmonėms ir ekonomikai, o įgyvendinant klimato kaitos tikslus ir siekiant žaliosios transformacijos privalu energijos sistemas išlaikyti stabilias ir saugias.

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 70 procentų, palyginti su 1990 metais, ir iki 2050 metų užtikrinti, kad Lietuvos ekonomika taptų ne tik žiedinė, bet ir neutrali klimatui.