„Rizikos, kad kažkas gali pasidaryti nereikalinga, ypatingai jeigu Europos Sąjungos žingsniai atsisakyti Rusijos dujų bus ilgalaikiai ir tvarūs, aš tokios rizikos dabar sunkiai įžvelgčiau“, – bendroje spaudos konferencijoje su Latvijos ir Estijos premjerais penktadienį teigė Ingrida Šimonytė.
Taip ji komentavo klausimą, ar Latvijoje ir Estijoje planuojami statyti SGD terminalai nesukels trinties tarp Baltijos šalių.
I. Šimonytė kartojo, kad Baltijos dujų regioną reikia matyti plačiau nei tik tris valstybes, todėl vien Klaipėdos SGD terminalo ir Inčukalnio dujų saugyklos Latvijoje viso regiono poreikiams nepakanka.
„Regioną reikia matyti gana plačiai – nuo pat Suomijos iki Lenkijos – ir jungtys, kurios yra veikiančios ar tuoj pat pradės veikti – gegužės pradžioje bus atidaryta GIPL (Lietuvos-Lenkijos – BNS) jungtis – leidžia į tą klausimą pažvelgti gerokai plačiau. Čia svarbi infrastruktūra, kuri yra visose šalyse. Saugykla yra Latvijoje, Klaipėdos terminalas yra Klaipėdoje. To nepakanka, kad visi poreikiai būtų patenkinti pilnu mastu“, – teigė I. Šimonytė.
„Labai svarbu strategijas ir investicijas taip pat derinti tarpusavyje, kad matytume šitą bendresnį paveikslą“, – pridūrė ji.
Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Kairinis teigė, jog Latvija bendradarbiauja su Estija, ketinančia dar šiemet įsigyti plaukiojantį SGD laivą-saugyklą. Tačiau, pasak K. Kairinio, tai būtų trumpalaikis projektas.
„Jeigu žiūrime į dujų rinkos plėtrą vidutiniu laikotarpiu, tai yra kitas argumentas Latvijoje – pastatyti kitokio pobūdžio terminalą, kuris naudotų Inčukalnio dujų saugyklą. Ir tai būtų pigiau vidutiniu laikotarpiu (...) kiekvienam vartotojui“, – teigė Latvijos premjeras.
Tuo metu Estijos premjerė Kaja Kallas akcentavo, jog Baltijos šalys turi labai bendradarbiauti aprūpinant vartotojus dujomis, o ne vystyti atskirus projektus.
Estija ir Suomija šį mėnesį susitarė bendrai nuomoti plaukiojantį SGD terminalą. Latvija skelbia taip pat norinti turėti savo SGD importo terminalą, nors pripažįstama, jog projektą pavyktų įgyvendinti tik 2023-ųjų pabaigoje arba 2024-ųjų pradžioje.
I. Šimonytė: embargas rusiškiems ištekliams – kertinis būsimų sankcijų elementas
I. Šimonytė pripažino, kad diskusijos ES dėl sankcijų Rusijos dujoms ir naftai nėra lengvos, tačiau, pasak jos, visos trys Baltijos šalys sutarė, kad tai turi būti kertinis būsimo sankcijų paketo elementas.
„Mes manome, kad tai yra kertinis būsimo sankcijų paketo elementas, tačiau dėl jo reikia susitarti, kad tos sankcijos būtų įgyvendintos“, – teigė premjerė.
Ji įsitikinusi, jog embargas rusiškoms dujoms ir naftai reikšmingai paveiktų šios šalies ekonomiką.
„Niekam nėra labai didelė paslaptis, kad Rusijos ekonomika ir Kremliaus režimas yra be galo priklausomas nuo srauto, kurį gauna už žaliavas ir visu pirma už energetikos išteklius – už naftą ir dujas. Todėl bet koks šitų lėšų šaltinio sumažėjimas ar išnykimas labai reikšmingai paveiktų Rusijos ekonomiką ir galimybes toliau finansuoti karą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Estijos premjerė K. Kallas teigė, jog tokiam embargui būtinas visų ES šalių pritarimas, dėl kurio reikia įtikinti nuo Rusijos energetikos išteklių vis dar labai priklausomas valstybes.
Latvijos premjeras K. Kairinis teigė manantis, kad įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai reikėjo anksčiau – jos, anot jo, veiksmingos, kai taikomos plačiau visame pasaulyje.
„Mes dirbame ir toliau dirbsime su mūsų partneriais, kad pasiektume šį mūsų tikslą izoliuoti Rusijos ekonomiką, kad jiems būtų kuo mažiau pinigų finansuoti savo negailestingą karo mašineriją“, – pridūrė jis.
Spaudos konferencija:
