„Baltijos valstybių požiūris, vertinant regionui kylančias grėsmes, visiškai sutampa. NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo uždavinys turi būti efektyviai įgyvendinamas. Tai ypač svarbu dabar, kai prie NATO rytinių sienų stebime beprecedenčius saugumo incidentus ir provokacijas“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

G. Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos premjere Kaja Kallas (Kaja Kalas) trečiadienį dalyvavo nuotoliniame koordinaciniame susitikime, kur aptarė šalių pozicijas svarbiausiais NATO viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimais.

Susitikime kalbėta apie saugumo situaciją regione, santykius su Rytų kaimynais bei apie NATO 2030 metų strateginės koncepcijos įgyvendinimą.

G. Nausėdos teigimu, Rusija išlieka pagrindine ilgalaike grėsme ne tik Baltijos regionui, bet ir visam Aljansui. Pasak jo, nedraugiškų kaimynų nenuspėjamumą įmanoma atremti tik stiprinant karinius ir civilinius pajėgumus, investuojant į NATO gynybą. 

Be kita ko, vadovai aptarė Aljanso atvirų durų politiką, pabrėžiant būtinybę didinti politinę ir praktinę pagalbą Ukrainai ir Sakartvelui – euroatlantines aspiracijas puoselėjančioms Rytų partnerėms.

Kalbėdami apie NATO strateginės koncepcijos 2030 metų įgyvendinimą, Baltijos šalių vadovai pabrėžė tęstinės NATO adaptacijos svarbą besikeičiančioms pasaulio grėsmėms ir iššūkiams, kurioje kolektyviai veikiantys sąjungininkai geba užtikrinti visos euroatlantinės erdvės saugumą.

NATO viršūnių susitikimas Briuselyje vyks birželio 14 dieną.