Homoseksualios poros Lietuvoje susiduria su problemomis. Sociologai apklausė kartu gyvenančias tos pačios lyties poras, padarė išvadas ir jas pristatė politikams.

„Poros susiduria su daugybe psichosocialinių ir diskriminacinių iššūkių. Negali veikti kartu kaip pora ir dėl to, manome, kad yra reikalingas šių santykių reglamentavimas“, – teigė sociologas Liutauras Labanauskas.

Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė tikisi, kad moksliniai tyrimai padės į savo pusę palenkti prieš Partnerystės įstatymą nusiteikusius parlamentarus.

„Tyrimas nuodugnus, jame tiek Seimo nariai, tiek visuomenė vėliau ras svarbios, jautrios informacijos. Tikimės, kad žmonės su tuo bent jau susipažins ir supras, kaip Lietuvoje gyvena tos pačios lyties poros“, – teigė J. Juškaitė.

Kas galėtų pakeisti nuomonę dėl Partnerystės įstatymo, žurnalistai paklausė ką tik į rankas paruoštą knygą gavusio Seimo nario Valdemaro Valkiūno.

„Reikia į kokią avariją papulti, kad atmintis išsitrintų ir tada nuo balto lapo pradėti visą tą analizuoti“, – pakomentavo politikas.

Tikriausiai visų parlamentarų, kurie prieštarauja, ypač tų, kurie tą daro garsiai, neįtikins.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, kad aršiausi Partnerystės įstatymo kritikai vadovausis mokslu.

„Tikriausiai visų parlamentarų, kurie prieštarauja, ypač tų, kurie tą daro garsiai, neįtikins“, – teigė Seimo pirmininkė.

Pavasarį Partnerystės įstatymui pateikimo stadijoje Seimo nariai nepritarė ir pastarąjį grąžino tobulinti. Projekto nebūtų pasirašęs ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, partnerystė buvo prilyginta santuokai.

Seimo pirmininkė sako, kad Partnerystės projektą tikimąsi dar kartą pateikti rudens sesijoje.

„Nesinorėtų vėl eiti į tą pačią situaciją, kai balsai pasiskirsto 50/50 ir viskas priklauso nuo to, ar sėkmė nusišypsos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovės teigimu, nors šiuo metu Partnerystės įstatymas koreguojamas, jo esmė ir pagrindiniai principai nesikeis.