„Mes sutarėme, kad europinės teisės ir migracijos pokyčiai yra reikalingi, sutarėme, kad yra būtina burti aljansą arba šalių, kurios palaiko, kad tie pokyčiai yra reikalingi, sambūrį ir tas yra daroma“, – po susitikimo žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

„Šio vizito vienas iš tikslų ir yra tas telkimas ir labai džiaugiuosi, kad turime Danijos palaikymą“, – pridūrė ji.

Aptarė migracijos klausimus

Su Danijos imigracijos ir integracijos ministru Mattiasu Tesfaye (Matijau Tesfaje) ji aptarė neteisėtos migracijos krizę, taip pat apie Danijos patirtį tvarkantis su migracijos krize, kuri šalį buvo ištikusi prieš keletą metų.

„Aptarėme, kaip mes galėtume dar labiau sustiprinti Europos Sąjungos išorės sienas ir tam pirmiausia svarbus yra fizinis barjeras ir tikrai dėl to sutarėme, kad fizinis barjeras turi būti statomas ir tai yra ne tik Lietuvos reikalas bet visos ES“, – kalbėjo Lietuvos ministrė.

Ji sakė su Danijos kolega kalbėjusi apie Lietuvos siūlymus dėl migracijos politikos, kurie leistų šalims gintis nuo tokių situacijų kaip ši, kurioje šiuo metu yra atsidūrusi Lietuva.

„Labai svarbu tokioje situacijoje bendra ES pozicija, bendras veikimas ir netoleravimas. Tą mes jaučiame paramą iš visos ES ir esame dėkingi ir Danijai už palaikymą ir supratimą“, – sakė A. Bilotaitė.

Danijos ministras: esame sąjungininkai diskusijoje dėl migracijos

M. Tesfaye teigė, jog Lietuva ir Danija laikosi bendros pozicijos dėl migracijos klausimų ES.

„Esame ne tik kolegos, bet ir sąjungininkai Europos diskusijoje dėl to, kaip tvarkytis su migracija ateityje. Mes turime bendrą ambiciją ir tikslą. Nesame prieš migraciją, tačiau esame prieš nelegalią migraciją. Šalis gali tvarkytis savo pasienyje ir jį saugoti“, – kalbėjo Danijos ministras.

Labai svarbu tokioje situacijoje bendra ES pozicija, bendras veikimas ir netoleravimas. Tą mes jaučiame paramą iš visos ES ir esame dėkingi ir Danijai už palaikymą ir supratimą.

Jis akcentavo, kad Lietuvos siena su Baltarusija nėra tik Lietuvos siena, bet taip pat ir Europos Sąjungos, NATO siena.

„Tai nėra tik migracijos klausimas, tai Europis saugumo klausimas ir dėl to Danijos vyriausybė palaikė Lietuvos vyriausybės veiksmus pasienyje su Baltarusija“, – kalbėjo M. Tesfaye.

Jis akcentavo, jog visi veiksmai neabejotinai turi būti atliekami laikantis tarptautinių įstatymų ir žmogaus teisių bei teigė, jog šio požiūrio laikomasi tiek Danijoje, tiek Lietuvoje.

Vėliau jis planuoja aplankyti pasienyje ir vietas, kur statomas barjeras. Jis išreiškė palaikymą Lietuvos pozicijai, kad fizinis barjeras turėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

„Iš Danijos perspektyvos, yra labai svarbu, kad tokie fiziniai barjerai galėtų būti finansuojami ES“, – pabrėžė jis.

Ragina reformuoti sistemą

Lietuvos ir Danijos ministrai pasirašė šešių punktų susitarimą, kuriame abi šalys konstatuoja, jog esama išorinės ES sienos apsauga, vykdoma pasitelkus pasienio patikras kirtimo punktuose ir stebėjimas nėra pakankamai efektyvūs, siekiant kovoti su neteisėta migracija.

Pasak ministrų, pastarieji įvykai ES pasienyje su Baltarusija atskleidė fizinių barjerų pasienyje poreikį, todėl jie turėtų būti finansuojami iš Bendrijos lėšų.

Drauge su barjerais ES raginama stiprinti savo paramą trečiosioms ir migrantų kilmės šalims, siekiant užtikrinti migrantams tinkamas gyvenimo sąlygas ir efektyvų sugrąžinimą bei reintegraciją gimtinėje.

Šalys taip pat ragina spręsti dėl priemonių, kurios leistų valstybėms tvarkytis su didelio masto migracija, saugumo grėsmėmis ir kitomis panašaus pobūdžio krizėmis.

Pasak Lietuvos ir Danijos, ES turi reformuoti prieglobsčio prašymų sistemą, kuri neskatintų neteisėtos imigracijos, o valstybės turėtų kontrolę tam, kas patenka į jų teritorijas.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija. Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.