Dėl to Seimo kontrolierius ragina Vyriausybę vėl įvertinti poreikį tęsti dėl migracijos krizės šalyje paskelbtą ekstremaliąją situaciją ir peržiūrėti apgręžimo politiką, siekiant jos suderinamumo su Lietuvos įsipareigojimais žmogaus teisių ir prieglobsčio teisės srityse.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, 2024 metais buvo apgręžti 1002 asmenys, mėginę kirsti Lietuvos sieną su Baltarusija.

Pasak Seimo kontrolieriaus, daugeliu atvejų šie žmonės neįžengdavo į Lietuvą arba patys grįždavo į Baltarusijos teritoriją pamatę pasienyje patruliuojančius pareigūnus.

Dėl to 592 arba 59 proc. bandžiusių patekti į Lietuvą asmenų kilmės šalis, kiti juos identifikuoti padedantys duomenys liko nežinomi.

Tarp 410 asmenų, kurių duomenis apie kilmės valstybę pavyko surinkti, daugiausiai į Lietuvą bandė patekti Irano, Afganistano, Kubos, Irako ir Somalio piliečiai.

Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad tarp apgręžtų asmenų buvo 16 Sirijos piliečių, kuriems tarptautinė apsauga Europos Sąjungoje (ES) suteikiama 88 proc. atvejų.

„Kadangi didžiosios dalies 2024 metais į Lietuvą neįleistų asmenų tapatybė liko nežinoma, jų dingimo atvejais tampa daug sunkiau arba apskritai neįmanoma padėti dingusiųjų ieškantiems jų artimiesiems“, – pažymima kontrolieriaus pranešime.

Be to, anot kontrolieriaus, pavojuje atsiduria apgręžiamų asmenų sveikata. Pernai apgręžimo atvejais buvo įteikti 115 humanitarinės pagalbos rinkinių, juos gavo kiek daugiau nei dešimtadalis migrantų.

Pasak kontrolieriaus, 43-ijų užsieniečių, kirtusių sieną su Baltarusija tam neskirtoje vietoje, prieglobsčio prašymai buvo priimti, tačiau VSAT negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl būtent jiems buvo suteikta galimybė pateikti prašymus, nes pasieniečiai nerenka tokių duomenų.

„Sprendimas nerinkti asmens duomenų yra grindžiamas tikslu užtikrinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymą, kuris iš esmės turėtų stiprinti asmenų teisinę apsaugą, bet šiuo atveju veikia priešingai“, – pažymėjo kontrolierius.

Jo įstaiga pabrėžė, kad apgręžimo praktika yra nesuderinama su Lietuvos tarptautiniais ir iš narystės ES kylančiais įsipareigojimais. Kaip priminė kontrolierius, Lietuva yra sulaukusi pastabų iš vietinių ir tarptautinių žmogaus teisių organizacijų.

Todėl Seimo kontrolierius rekomenduoja Vyriausybei iš naujo įvertinti poreikį tęsti ekstremaliąja situaciją ir peržiūrėti apgręžimo politiką, siekiant jos suderinamumo su Lietuvos įsipareigojimais žmogaus teisių ir prieglobsčio teisės srityse.

Taip pat siūloma apibrėžti ginkluotus konfliktus, nuo kurių besitraukiantiems asmenims nebūtų taikomas neįleidimas į Lietuvos teritoriją, taip apsaugant pažeidžiamiausių grupių teises.

Šį pranešimą Seimo kontrolieriaus įstaiga išplatino birželio 20-ąją minint Pasaulinę pabėgėlių dieną.

Ji skirta didinti sąmoningumą apie žmones, kurie dėl ekonominių priežasčių, persekiojimo, karo ar prastos žmogaus teisių padėties turėjo palikti savo gimtąsias valstybes.