„Girdėjome iš A. Lukašenkos pranešimus, kad užvers mus nelegaliais migrantais ir narkotikais, bet tą nelegalių migrantų srauto tendenciją mes stebime kurį laiką. Jei lygintume skaičius, per šiuo metus iš Baltarusijos nelegalių migrantų turime 189, tie skaičiai yra dvigubi, jei lyginsim su praeitais metais“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį sakė A. Bilotaitė.

NSGK trečiadienį nagrinėja klausimą dėl valstybinės sienos su Baltarusija saugumo po kaimyninės Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimo, kad „mes stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“.

„Tendencijas matome, nelegali migracija yra išaugusi, turime Lukašenkos pareiškimą, kad jis užtvindys Lietuvą nelegaliais migrantais. Klausimų daug ir įvairų, ar tie nelegalai, kurie atvyksta į Lietuvą, jiems tiesiog netrukdoma tai padaryti, ar tai net organizuota veikla“, – sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

A. Bilotaitė: tai sąmoninga politika prieš Lietuvos valstybę

Lietuvos vidaus reikalų ministrė teigia, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga režimo politika prieš Lietuvos valstybę.

„Tai lemia ir geopolitinės priežastys, iš to, ką mes matome, aišku, kad (Baltarusijos) pareigūnai galimai bendradarbiauja ir dalyvauja organizuotame nelegalių migrantų gabenimo sraute“, – sakė A. Bilotaitė.

Pareigūnai galimai bendradarbiauja ir dalyvauja organizuotame nelegalių migrantų gabenimo sraute.

Anot jos, nelegalūs migrantai Baltarusiją pasiekia skrydžiais iš Stambulo ir Bagdado, iš viso per savaitę yra keturi tokie skrydžiai.

„Įsivaizduokime, kad lėktuve apie 600 žmonių atskrenda į Minską, ir tie žmonės pajuda organizuotai link Lietuvos. Turime žinių kad tai yra gerai organizuotas nusikalstamų struktūrų darbas, bendradarbiaujant su pareigūnais, vieno žmogaus kelionė yra apie 1,5 tūkst. eurų, šeimai kainuoja 35 tūkst. eurų“, – informavo ministrė.

Anot jos, Baltarusijos pareigūnai teigia nelegalių migrantų nematantys, bando slėpti pėdsakus, ir „tai yra požymis, kad tai sąmoninga politika ir sąmoningi veiksmai prieš Lietuvos valstybę“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas per posėdį rodė medžiagą, kaip Baltarusijos pareigūnai po migrantų perėjimo lygina saugos smėlio ruožą, kad nesimatytų pėdsakų.

2022 metais žada apsaugoti visą sieną

Pasak vidaus reikalų ministrės, ieškant trumpalaikių sprendimų Lietuva suaktyvino sienos priedangos planą, taip pat svarstoma griežtinti pabėgėlių gyvenimo sąlygas, o per dvejus metus planuojama baigti įrengti stebėjimo sistemas visame pasienyje su Baltarusija.

„Trumpalaikės perspektyvos sprendimai – sustiprintas sienos režimas, yra pasitelktos kitos institucijos, suaktyvintas ir atnaujintas sienos priedangos planas, jis įsijungtų tuo atveju, jei turėtumėme per parą daugiau nei 30 migrantų per vieną užkardą. Tokiu atveju jau turėtumėme aktyvuoti sienos priedangos planą, tam esame pasiruošę“, – sakė ministrė.

Iki 2022 metų pabaigos Lietuva taip pat planuoja visame pasienyje su Baltarusija įdiegti stebėjimo sistemas, nes šiuo metu jomis stebima tik 38 proc. pasienio. Tam reikės 38 mln. eurų.

„Žinote, kad tik 38 proc. mūsų sienos su Baltarusija yra padengta stebėjimo sistemomis, tikrai akivaizdu, kad yra didžiulė bėda ir apie 12 proc. yra fizine tvora padengta. Ką mes galime aiškiai pasakyti iš ministerijos pusės, kad yra politinė valia ir sprendimas iki 2022 metų likusią sienos dalį padengti“, – pažymėjo A. Bilotaitė.

„2021 metais mes turėtumėme padengti A. Barausko ir Kapčiamiesčio užkardas, o 2022 metais – Kabelių, Adutiškio, Tverečiaus, Puškų užkardas ir turėtumėm visą sieną padengtą sistemomis“, – informavo ministrė.

Ji teigė, kad padengti visai sienai stebėjimo sistemomis reikės 38 mln. eurų, Vyriausybė jau yra pažadėjusi skirti šias reikiamas lėšas.

„Iš Vyriausybės, premjerės ir Vidaus reikalų ministerijos yra aiški politinė valia, kad turime rasti resursų ir tą sieną padengti kiek galima greičiau“, – sakė A. Bilotaitė.

NSGK vadovas L. Kasčiūnas teigė, kad nereikėtų bijoti peržiūrėti nelegalių migrantų buvimo Lietuvoje sąlygų, kad būtų nusiųsta žinutė, jog „čia nėra šiltnamis“.

„Aspektas, susijęs su patrauklumo mažinimu, nereikia bijoti judėti ta kryptimi ir imtis, mano požiūriu, nestandartinių veiksmų, pasvarstyti apie deportacijos galimybę, arba grąžinimą į Baltarusijos. Tam tikras atgrasymas, sąlygų sukūrimas, kad čia nėra šiltnamis, kur viską lengvai galėsi padaryti, pasiekti, kreiptis į socialinę sistemą ar pajudėti laisviau į kitą ES šalį, tai atgraso“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos neteisėtai kirto 90 nelegalių migrantų, pernai iki balandžio pabaigos jų buvo penki.

Didžiąją dalį šių migrantų sudarė Irako piliečiai, jų Lietuvos teritorijoje sulaikyta 59. 2020-aisiais neteisėtai į Lietuvą patekusių irakiečių nefiksuota nė vieno.

VSAT atstovų teigimu, pasitaiko atvejų, kai Lietuvos pasieniečiams užfiksavus sienos pažeidimus ir sulaikius pažeidėjus, Baltarusijos pareigūnai atsisako susitikti ir tirti įvykį.