Iš reformos – šnipštas

„Žūtbūt sąvoką vartočiau tik dėl kitų metų biudžetų priėmimo. Dėl kitko, taip pat ir dėl mokesčių reformos, reikia kalbėtis, ieškoti, kiek dar gali būti kompromisų. Tačiau jei nepavyks sutarti, tai nepavyks. Dėl to nepradėsime koalicijoje kelti likimo klausimų“, – mano didžiausios parlamente Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas ir Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Vis dėlto akivaizdu, kad iš mokesčių reformos, kadencijos pradžioje minėtos tarp svarbiausių darbų, beliks šnipštas. „Koalicijoje, kurioje dalyvauja liberalios partijos, įvykdyti mokesčių reformą sudėtinga, nes jos pripažįsta tik mokesčių mažinimą“, – konstatuoja konservatorius, primindamas, kad ir Europos Komisija (EK) vis pirštu rodo, jog Lietuvoje BVP perskirstymas per mokesčius yra vienas mažiausių ES. Tad, pabrėžia jis, norint geriau finansuoti viešąjį sektorių, reikia kviesti didesnio solidarumo tas grupes, kurios šiuo metu turi didesnių lengvatų ar privilegijų.

„Tačiau tada tiek valdančiosios koalicijos liberalieji partneriai, tiek verslas ima šaukti apie didinamus mokesčius. Tačiau jei paliksi tik mažinimą, biudžetui bus dar didesnis minusas. Tad dilema, kiek su koalicijos partneriais sugebėsime racionaliai sutarti, kad mokesčių reformos suminis indėlis būtų nors su nedideliu, bet pliusu biudžetui. Kad verslui išliktų paskatų, paliekame nulinį pelno tarifą pažangioms investicijoms, kurių galiojimas turėjo baigtis šių metų pabaigoje, bet kažkurioje vietoje reikia gauti daugiau įplaukų“, – skaičiuoja J. Razma. Vis dėlto jis sakosi nesiryžtantis prognozuoti, kiek dėl mokesčių pokyčių pavyks sutarti.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas kaip svarbiausią Seimo rudens sesijos klausimą įvardija kitų metų biudžetą. „Mano manymu, reikalingi keli jo mokestiniai pakeitimai, bet ginkdieve ne tokios apimties, kokią siūlė Finansų ministerija ir Vyriausybė“, – pabrėžia E. Gentvilas. Pavyzdžiui, reikia sutarti padidinti ribą, nuo kurios sumos pradedamas mokėti Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Liberalai siūlo nuo dabartinių 45 tūkst. ribą pakelti iki 55 tūkst. eurų, o gal, įvertinus praėjusių metų infliaciją, ir dar aukščiau. Jie taip pat siekia išsaugoti lengvatą kino filmų industrijai, nes Lietuvos ekonomikai ir reputacijai tai labai reikalingas dalykas.

Opozicinės Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė konstatuoja: „Iš garsiai skelbtos mokesčių reformos išėjo šnipštas, gali būti priimtos tik kokios korekcijos. Tačiau net valdantieji dėl jos nesutaria.“ Pasak jos, valstiečių frakcija – prieš bet kokį mokesčių didinimą siūlo paprastinti visą mokestinę sistemą. Pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje sistema daug paprastesnė, bet į biudžetą surenkama daugiau pajamų. Juk, pabrėžia A. Norkienė, tikslas – į biudžetą surinkti daugiau pajamų, sumažinti šešėlį ir tada galėtume daugiau perskirstyti visuomenės reikmėms.

Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė primena, kad skambiai vadintai mokesčių reformai priešinasi ir įvairios verslo, ir kitos organizacijos, o ir pačios valdančiosios koalicijos partneriai tarpusavyje nesutaria. Socialdemokratai taip pat teikia siūlymų, visų pirma, bandydami koreguoti valdančiųjų užmojį daugiau uždirbantiesiems mažinti mokesčius.

„Jei nebus atsižvelgta į mūsų siūlymus, dar negaliu sakyti kategoriškai, bet nesame linkę pritarti tokiam variantui, koks yra pateiktas“, – sako socialdemokratų seniūnė. Pasak jos, keistokai atrodo ir vilkinimas iki pat kadencijos pabaigos, nes tokias reformas reikia vykdyti iš karto.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis neabejoja, kad dėl pasiūlymų vadinamajai mokestinei reformai bus didžiausia politinė kova ir koalicijos viduje, ir su opozicija. „Darbiečiai“ taip pat yra užregistravę keletą pasiūlymų – dėl PVM ribos didinimo, gyventojų pajamų mokesčio, individualią veiklą vykdančių asmenų, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui būtų palengvinta administracinė našta.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius pasakoja, kad jų frakcija dabar susitinka su įvairių organizacijų atstovais, daug diskutuoja dėl mokesčių reformos. Tokiai, kokia siūloma, jie tikrai nepritars, nebent dėl pelno mokesčio tam tikrų straipsnių galiojimo pratęsimo, kad nesumažėtų tiesioginių užsienio investicijų.

A. Butkevičius neabejoja, kad daug diskusijų bus ir dėl kitų metų biudžeto projekto. „Pagal surenkamų pajamų mažėjimą optimizmas, kuriuo dar trykštama išorėje, manau, nusileis ant žemės“, – prognozuoja jis.

Turgus: pasak A. Mazuronio, girdėti, kad Laisvės partija reikalauja iš koalicijos partnerių labiau palaikyti Civilinės sąjungos įstatymą mainais už paramą mokestinėms iniciatyvoms. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Politinis turgus?

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas primena, kad valdantieji sutarė, jog mokesčių projektai nėra „apženyti“ ir juos svarstys, kiek kurį reikės, ir priims tik tokius, kokių reikia.

„Svarbiausia, ką, mūsų frakcijos nuomone, reikėtų šią sesiją nuveikti, tai nepriimti mokesčių pataisų paskubomis ir priimti įstatymą dėl civilinės sąjungos“, – sako V. Mitalas.

Konservatorius J. Razma neabejoja, kad Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas kels daug aistrų, vėl bus skaičiuojama, kiek kurios frakcijos narių kada vyksta į komandiruotes, nes vis įtarinėjama, kad gali būti pasinaudota teigiama balsų pusiausvyra. „Baigiantis pavasario sesijai vis sulaukdavau klausimų, ar neapgausite ir staiga neįtrauksite projekto į darbotvarkę, tad gal nevykti į suplanuotą komandiruotę“, – šypsosi J. Razma. Jo nuomone, dėl šio įstatymo projekto reikia baigti visus veiksmus šioje sesijoje, jis nematytų galimybės prie jo dar kartą grįžti dar ir kitoje sesijoje.

Tačiau įtarinėjama, neva Laisvės partija paramos Civilinės sąjungos įstatymui ieško mainais už paramą konservatorių mokestinėms iniciatyvoms.

Pagal surenkamų pajamų mažėjimą optimizmas, kuriuo dar trykštama išorėje, manau, nusileis ant žemės.

„Iš to, ką girdime viešojoje erdvėje, valdančiosios koalicijos partneriai derasi dėl mokesčių sistemos palaikymo ir kaip prekė ant stalo yra vadinamieji vertybiniai klausimai – įstatymai dėl civilinės sąjungos, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo. Girdėti, kad Laisvės partija reikalauja iš koalicijos partnerių juos labiau palaikyti mainais už tai, kad „laisviečiai“ paremtų tam tikras mokestines iniciatyvas. Matome negražius politinio turgaus bandymus prekiauti tais projektais“, – piktinasi „darbiečių“ lyderis A. Mazuronis.

V. Mitalas tokius įtarinėjimus kategoriškai neigia. Jis primena, kad poziciją dėl mokesčių „laisviečiai“ komunikavo jau kurį laiką. „Labai aiškiai matome, kad reforma pavadintas tik atskirų mokestinių pasiūlymų rinkinys, o jo turinys iš esmės nieko nekeičia ir nieko nesprendžia – pinigų į biudžetą daugiau surinkta nebus, o, mano nuomone, ir teisingumo klausimo ši reforma neišsisprendžia. Apie jokį politinį turgų nei viešai, nei privačiai nesame šnekėję ir nesame jo atidarę“, – tikina „laisvietis“.

Liberalas E. Gentvilas tikina taip pat negirdėjęs, kad kažkur užkulisiuose vyktų politinis turgus, kokios derybos ir šantažas. Tačiau situacija išlikusi ta pati: iš Liberalų sąjūdžio frakcijos Civilinės sąjungos įstatymui  pritaria devyni, nepritaria keturi. Konservatoriai konstatavo, kad ir jų niekas nesikeičia.

Pakeitusiųjų nuomonę negirdėti ir iš opozicijos. Pasak A. Mazuronio, „darbiečiai“ projektams dėl civilinės sąjungos ir lengvųjų, narkotikų dekriminalizavimo nepritars. „Vis girdėti, kaip dėl lengvųjų narkotikų vaikai atvežami į gydymo įstaigas, šį projektą kritiškai vertina ir policija. Jo nuostatos labai stipriai pagerintų gyvenimą tiems, kurie prekiauja ir disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Tai ne tik filosofinio požiūrio klausimas – nesodinkime jaunų žmonių į kalėjimus, kaip bandoma pateikti“, – įsitikinęs A. Mazuronis.

Jei vis dėlto ir vėl nepavyks priimti įstatymo dėl civilinės sąjungos, V. Mitalo teigimu, „laisviečiai“ tikrai nebus tie, kurie nusimeta atsakomybę ir sako – dabar viską spręskite be mūsų: „Mes prisiėmėme atsakomybę ketveriems metams, koalicija veikia, nors diskusijų būna įvairiausių, nuomonės skiriasi ne tik dėl mokesčių, bet ir dėl civilinės sąjungos, nors esame įrašę į koalicijos programą, kad dėsime maksimalias pastangas šiam įstatymui priimti.“

Požiūris: „Koalicijoje, kurioje dalyvauja liberalios partijos, įvykdyti mokesčių reformą sudėtinga, nes jos pripažįsta tik mokesčių mažinimą“, – sako J. Razma. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Projektų gausybė

Frakcijos yra pateikusios daug projektų ir kitais klausimais. Pasak O. Leiputės, socialdemokratai įregistravę per 40 – ir dėl Darbo kodekso, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, savivaldos, kitų sričių. „Matome, kas dedasi Lietuvoje su sveikatos įstaigų pertvarka – masiškai išeina iš darbo tiek gydytojai, tiek slaugytojos, o kokybiškos paslaugos neartėja prie paciento, greičiau atvirkščiai. Dėl mokytojų rengiamo streiko ir keliamų reikalavimų jau kvietėme į frakciją švietimo, mokslo ir sporto ministrą, susitinkame su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis. Partijų pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo nevykdomas“, – kokius klausimus sesijoje kels, vardija LSDP atstovė.

„Valstiečiai“, pasak A. Norkienės, sieks, kad būtų priimtas vadinamasis seksualinių nusikaltėlių registras ir tokie asmenys negalėtų patekti dirbti su nepilnamečiais. LVŽS frakcija parengė antrą projekto variantą, praėjusią savaitę jį įregistravo ir tikisi jam pritarimo.

Opūs ir švietimo klausimai, bet „valstiečiai“, pasak jų seniūnės, per likusius kadencijos metus stengsis, kad valdantieji tik dar labiau nesugadintų to, kas yra, bet bendrų vardiklių, taip pat dėl iš Konstitucinio teismo (KT) atkeliavusio Švietimo įstatymo, neranda. „Valstiečiai“ nepritarė ir vadinamajai sveikatos reformai, bet jokių gerų naujienų šią kadenciją nebesitiki.

A. Mazuronis pasakoja, kad „darbiečiai“ inicijuos tolesnę diskusiją dėl nepilnamečių mokymosi įstaigose apsaugos – dėl įvairių žalingų medžiagų ir policijos gebėjimų tikrinti, ką nepilnamečiai įsineša į ugdymo įstaigą ir parsineša iš jos.

Pasak A. Butkevičiaus, demokratai pateikė pasiūlymų socialinės politikos klausimais, pavyzdžiui, dėl įvairių išmokų indeksavimo modelio. „Tačiau nelabai tikiu, kad tam bus pritarta, nes girdėjau valdančiuosius sakant, kad naujų pasiūlymų, susijusių su papildomų pinigų paieška, galite nė neteikti, nes jiems nepritars“, – apgailestauja A. Butkevičius.

Jis prognozuoja, kad daug diskusijų sukels švietimo klausimai, laukia aibė darbų. „Kas svarbu Lietuvos žmonėms, tam pritarsime. Pritarsime projektams, susijusiems su Ukrainoje vykstančiu karu, stebėsime, kaip Krašto apsaugos ministerija panaudos lėšas, gautas iš komercinių bankų viršpelnio“, – žada demokratų atstovas.

Laisvės frakcija pateiks apie 30 projektų, bet, pasak V. Mitalo, kiti, išskyrus jau minėtus, didelių diskusijų visuomenėje neturėtų sukelti.

Konservatorius J. Razma tikisi, kad Seimo posėdyje dalyvaus 71 narys ir bus priimtos Švietimo įstatymo pataisos dėl bendrojo ugdymo tinklo reikalavimų. Tokius pakeitimus būtina priimti iki Naujųjų metų pagal KT nutarimą.

Liberalai teikia daug Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pataisų. E. Gentvilo įsitikinimu, šioje srityje reikalingas debiurokratizavimas, nes dabar prioritetas atiduodamas viešajam sektoriui, valstybinėms monopolijoms, o eiliniam žmogui  beveik padaugėjo sunkumų, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. E. Gentvilas tikisi, kad pagaliau bus prieita ir prie naminukės gamybos legalizavimo – seno jo paties teikto projekto.

„Suprantame koalicijos sudėtingumą ir kad kažkokių labai radikalių dalykų turbūt nebelemta priimti. Geranoriškai žiūrėsime į Vyriausybės siūlymus dėl pensijų kaupimo, patys esame jų pateikę, bet sutarėme solidarizuotis su Vyriausybe ir laikysimės bendros linijos. Žurnalistai klausinėja, ar grius Vyriausybė, kai buvo taip atstumta mokesčių reforma. Negrius“, – įsitikinęs E. Gentvilas.

Prognozės: „Žurnalistai klausinėja, ar grius Vyriausybė, kai buvo taip atstumta mokesčių reforma. Negrius“, – įsitikinęs E. Gentvilas. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Laukia daug aistrų

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta siūlymų kuriam nors ministrui rengti interpeliaciją ar pačiam atsistatydinti. „Jei tik pradėjęs dirbti švietimo, mokslo ir sporto ministras jau grasina profesinėms sąjungoms teismais, akivaizdu, kad dialogo nebus. Matome, kas darosi vidaus reikalų sistemoje, apie sveikatos – net sunku kalbėti. Susisiekimo ministras nemato, kas darosi su keliais, tiltais. Dar laukiame rezultatų dėl krašto apsaugos ministro, nes pradėtas tyrimas dėl valstybės paslapties išdavimo. Kur dursi pirštu, ten gali rengti interpeliaciją. Auga didžiulis nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas didžiąja dalimi ministrų“, – vardija socialdemokratė O. Leiputė. Tačiau ji primena, kad nė viena interpeliacija, kiek jų buvo, nepavyko ir suprantama kodėl. Tiesa, prieš rinkimus gal tai būtų lengviau, nes ryškėja skirtumai ir tarp pačių valdančiosios koalicijos partnerių, bet LSDP tokių iniciatyvų, likus vos metams iki rinkimų, nesiūlo.

Pasak LVŽS frakcijos seniūnės A. Norkienės, interpeliacijos rengiamos, kad ministrai bent atsakytų į klausimus, nes šios valdžios keistas bruožas: jie ateina, pristato siūlymus, užsideda pliusiuką, bet nesiklauso, ką jiems sako, nenori padiskutuoti. Valstiečiai patys inicijuoti interpeliacijų taip pat neketina, nes beliko metai kadencijos, o paskui žmonės apsispręs rinkimuose.

„Akivaizdu, kad visa ši Vyriausybė nusipelno interpeliacijos ir nepasitikėjimo, bet akivaizdu, kad balsų Seime tam nėra, nes LSDP frakcija praktiškai – ne opozicija, ji remia didžiąją dalį valdančiųjų iniciatyvų – tiek dėl civilinės sąjungos, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo, kai kuriuos ir mokestinius pokyčius, tad tikėtis, kad balsuos už nepasitikėjimą ar interpeliaciją, būtų naivu. Jei visa opozicija susitartų rengti kokią interpeliaciją, „darbiečiai“ pritartų, bet man atrodo, kad geriausią interpeliacijos ir nepasitikėjimo procedūrą netrukus galės inicijuoti rinkėjai“, – mano darbiečių lyderis A. Mazuronis.

Demokratų atstovas A. Butkevičius sakosi asmeniškai nesąs didelis interpeliacijų šalininkas, juolab žinant, kokie klausimai laukia Seimo darbotvarkėje. Pasak jo, svarstant interpeliacijas būna daug populizmo, emocijų, kaltinimų vieni kitiems, ankstesnių laikotarpių priminimų, tačiau tai nukreipia dėmesį nuo svarbių klausimų.

Rudens sesija bus pirmoji, kai akivaizdžiai įžengiame į rinkimų ciklą. Beliko metai su trupučiu iki naujo Seimo rinkimų, prieš tai dar rinksime prezidentą ir Europos Parlamentą. „Visi jau galvoja apie rinkimus, juolab kitąmet jų net treji. Daug kas politinius procesus vertina per jų prizmę“, – pripažįsta liberalas E. Gentvilas.

Tad laukia daug politinių aistrų, tarp kurių ir pozicija, ir opozicija žada neužmiršti svarbiausių likusių darbų, reikalingų Lietuvos žmonėms.