„Yra planuojami tam tikri veiksmai, priklausomai nuo to, ką matysime kitoje pusėje – kiek bus Rusijos, Baltarusijos pajėgų aktyvuota pratybų metu. Tai tikrai neliks be dėmesio. Nenorėčiau eiti į detales, kaip bus reaguojama, bet tai nėra šiaip kažkoks vienas iš įvykių. Yra rimtai vertinama“, – penktadienį Briuselyje žurnalistams tikino K. Budrys.

„Matysime pagal pajėgų rūšis, pagal apimtį, geografinę vietą. Pagal tai tikrai NATO formuos ir savo buvimą ar atsaką“, – pridūrė jis.

Plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.

Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.

Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.