Pasak jo, toks žingsnis gali būti žengtas, jei būtų nustatytas Rusijos įsikišimas vykdant cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos meteorologiniais oro balionais, apie tai informavus Europos Sąjungą (ES).

„Pasiliekame tokią galimybę uždarinėti tranzitą, jeigu tai mums reikalinga saugumui užtikrinti. Žinoma, informuojant Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares“, – LRT radijui antradienį sakė K. Budrys.

„Tačiau pati situacija  turi vis tiek atitikti tam tikrus kriterijus. Vienas iš jų – tai turi būti į Rusiją nukreiptas arba su Rusijos veikimu susijęs dalykas. Tai šiandien sakyčiau, kad tai (tranzito ribojimas – BNS) yra visiškai neatmestina“, – kalbėjo ministras.

Kaliningrado tranzitas vykdomas remiantis galiojančiu ES ir Rusijos susitarimu ir jame apibrėžtais įsipareigojimais, tačiau Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad valstybė gali imtis visų priemonių dėl savo saugumo, jei tik to prireiktų.

„Niekas negali riboti Lietuvos nacionalinio saugumo priemonių, ką nusprendžiame daryti, siekdami užkardyti grėsmes, apsaugoti savo piliečius, suverenitetą, teritorinį vientisumą. Jeigu reikės, būsime tokioje situacijoje, imsimės visko, ko reikia, kad saugumą užsitikrintume“, – sakė K. Budrys.

Anot jo, Kaliningrado tranzitui jau taikomi tam tikri ribojimai dėl ES sankcijų Rusijai.

Lietuva dėl pastarąją savaitę keliskart Vilniaus, o kartą – ir Kauno oro uosto veiklą trikdžiusių oro balionų neterminuotai uždarė paskutinius du pasienio punktus su Baltarusija. Lietuvos vadovai oro balionų skrydžius laiko hibridine Minsko režimo ataka.

Užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį informavo, kad sienos ribojimai Kaliningrado tranzitui įtakos neturės. Svarstyti galimybę jį riboti savaitgalį pasiūlė šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Jo patarėjas Deividas Matulionis antradienį Žinių radijui sakė, kad Kaliningrado tranzito uždarymas būtų sudėtingiausia ir „teisiškai komplikuočiausia“ priemonė bei apie ją dar nesvarstoma. Tačiau, Prezidentūros atstovo teigimu, tai nereiškia, jog ateityje ji negali būti panaudota.

„Jeigu matysime, kad ir toliau viskas vyksta taip ir mūsų oro uostas susiduria su rimtomis problemomis, turime imtis visų priemonių, kurios yra įmanomos. Ir tai (Kaliningrado tranzito uždarymas – BNS) yra dar vienas būdas atkreipti ir Europos Komisijos dėmesį“, – Žinių radijui sakė D. Matulionis.

K. Budrio teigimu, dabar Lietuva prioritetą turi skirti Baltarusijai, pirmiausiai siekiant Minskui įvesti griežtesnes sankcijas, nes oro balionų padaryta žala yra susijusi „su Baltarusijos veikimu“.

Premjerei Ingai Ruginienei paprašius URM suderinti papildomą sankcijų paketą Baltarusijai, K. Budrys pirmadienį teigė, jog bus siekiama suvienodinti dalį Maskvai ir Minskui taikomų ribojimų.

Ministro teigimu, ES lyderiai pritaria Lietuvai, jog prieš šalį vykdoma hibridinė ataka.

„Prioritetas yra ES sankcijos. Baltarusijai taikomas sankcijų režimas nėra visa apimtimi toks, kaip Rusijai įgyvendinamas. Turime suvienodinti tiek sektorius, tiek pagrindus, kaip įvedamos sankcijos. Vienas iš pagrindų yra hibridinė veikla. Baltarusijai tas nebuvo taikoma, mes to sieksime“, – antradienį kalbėjo K. Budrys.

Šiuo metu Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktai uždaryti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado sprendimu, tačiau jis turi būti kas 24 val. atnaujinamas. Trečiadienį Ministrų kabinetas turėtų priimti sprendimą dėl ilgesnio punktų uždarymo.

Kaip nurodo VSAT, išimtis bus taikomos diplomatams ir diplomatiniam paštui, iš Baltarusijos vykstantiems Lietuvos bei ES piliečiams ar turintiems leidimą gyventi šalyje, taip pat į Kaliningrado sritį iš Baltarusijos ir atgal tranzitu vykstantiems keliautojams, turintiems supaprastinto tranzito dokumentą.