Vis dar centus, bet ne eurus tenka skaičiuoti mokytojui Algiui Bitautui, net ir po valdžios įtikinimų, kad mokytojai gyvens geriau.  

„Lūkesčiai buvo didesni, o realybė tokia, kad žmonės to pokyčio beveik nepajaučia“, – teigė mokytojas. 

19 eurų – tiek padidėjo pedagogo atlyginimas rugsėjį, nors viltis buvo bent keliais šimtais.  

„Mokytojai juokauja, kad iš vienos kišenės buvo perdėta į kitą kišenę. Daliai mokytojų sumažėjo etato dalis perskirstant lėšas“, – pasakojo A. Bitautas.

Mokytojų nusivylimą konservatorių Vyriausybė sklaido dar vienais pažadais. Paskutiniame savo biudžete mokytojų algas į rankas žada kilstelti 142 eurais.  

Ne tik mokytojams. Kitąmet 300 eurų į rankas kiltų ir gydytojų atlyginimai, papildomi 70 eurų prisidėtų uždirbantiems minimalią algą, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augtų 80 eurų. 

LNK stop kadras.

„Augimas tikrai rekordinis. Matome, kad 2025 m. pensija išaugs apie 70–80 eurų per mėnesį arba 800–900 eurų per metus. Vėlgi vidutinė – kai kam daugiau, kai kam mažiau augs“, – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas. 

„Reikia žiūrėti euro perkamąją galią ir ką už tą pakėlimą galiu nusipirkti“, – sakė A. Bitautas. 

Opozicija teigia, jog žmonės geresnio gyvenimo nepajus. Nes pirmąkart per trejus metus nuspręsta nebedidinti neapmokestinamojo pajamų dydžio.  

„NPD nebetaikymas ir mokestinės reformos nebuvimas, tai žmonėms realesnio, geresnio gyvenimo nepajus“, – kalbėjo Seimo narys Algirdas Butkevičius.  

Ekonomistas teigia ir taip išlaidaujama bus daug. Vien žmonių pajamų didinimui Vyriausybė nori išleisti 2 mlrd. eurų. Dar 2,5 – gynybai ir daugiau nei 3,5 mlrd. – investicijoms.  

LNK stop kadras.

„Iš vienos pusės mes gauname pinigus, iš kitos pusės reikės prisiminti, kad juos vis tiek reikės sugrąžinti“, – priminė ekonomistas Rytis Krušinskas. 

Bet kaip sureguliuoti išlaidas su pajamomis, teks spręsti jau ne I. Šimonytės Vyriausybei. Ši biudžeto projektui tik pritarė, o įgyvendinti palieka kitai valdžiai. 

„Valstybės biudžeto projektas yra tam tikra bomba naujai valdančiajai daugumai“, – pabrėžė A. Butkevičius.

Valstybės pajamos kitąmet sieks 18 mlrd., o išlaidos 23 mln., tad biudžete atsivers 5 mlrd. eurų skylė.  

Dirbančiųjų rūpestis, kas į išlaidų biudžetą visgi turės sunešti pinigus. 

„Iš naujos Vyriausybės jau ateina kalbos, kad bus keliami mokesčiai“, – spekuliavo mokytojas. 

„Mokestinė reforma yra būtina. Jokio kito modeliavimo negalėjome suplanuoti, kuris padengtų ilgalaikius finansinius įsipareigojimus“, – aiškino A. Butkevičius. 

Finansų ministrei apmaudu, kad mokesčių reformos šioje kadencijoje taip ir neįgyvendino.  

„Visko sutarti nepavyko. Matyt, politika toks dalykas“, – nusivylimo neslėpė finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

Bet sąmoningai naujų mokestinių pakeitimų neįtraukė specialiai. Kad apie tai galvotų jau kiti.  

„Turės galimybę naujoji Vyriausybė įvertinti ir apsispręsti, kurie projektai yra teiktini“, – teigė finansų ministrė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Keisti biudžetą erdvės nebėra. Suplanuotas biudžeto deficitas – jau 3 proc. Didėja rizika pažeisti fiskalinės drausmės raudonas linijas. 

„Mūsų biudžeto mažas manevro laisvės kambarys iš tiesų neatliepia tai, ko reikės žmonėms geriau gyvenant“, – aiškino Seimo narė Rasa Budbergytė.