„Teismas daro išvadą, kad tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas gali reikšti naują teisės normų aiškinimą“, – sakė teisėja Aldona Rakauskienė.

Kolegijai kilo klausimų dėl Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio numatančio atsakomybę už piktnaudžiavimą taikymo.

Byla Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skundą. Prokurorė Aurelija Gališanskytė yra sakiusi, kad  V.Matuzą dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo išteisinę teismai neatsižvelgė į netiesioginius bylos įrodymus.

„Netiesioginių įrodymų vertinimas yra daug sudėtingesnis. Pirmos instancijos teisme jie tikrai nebuvo visapusiškai išnagrinėti, sprendimas nėra pagrįstas visų duomenų išsamiu išnagrinėjimu, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Ne visada nusikalstama veika vien tiesioginiais įrodymais įrodinėjama", – yra sakiusi prokurorė A.Gališanskytė.

Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Seimo nariui. Jis dviejų instancijų teismuose buvo išteisintas dėl kaltinimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu. Kartu su juo išteisintas ir lobistas A.Romanovskis.

Prokurorė sako, kad šioje byloje teismai neskyrė dėmesio, kad Seimo nariui draudžiama užsiimti bet kokia kita veikla.

„Jis turi vadovautis sąžine. Netiesioginiai įrodymai rodo, kad Konstitucijos straipsniai buvo pažeisti", – sakė prokurorė.

Eksparlamentarą išteisinęs Vilniaus apygardos teismas teigė, kad visi įstatymų projektai griežtai praėjo procedūras, Seimo statuto reikalavimai nebuvo pažeisti, įstatymus pasirašė prezidentė ir yra galiojantys.

„Labai noriu atkreipti dėmesį į kaltinimų esmę – nebuvo kaltinimo ydingų įstatymų priėmimu, buvo kaltinimas dėl ydingos tvarkos. Teismas turėjo patikrinti, kaip buvo laikomasi tvarkos priimant sprendimus", – sakė prokurorė. Ji atkreipė dėmesį, kad parašus dėl įstatymų pakeitimo Seime, įtariama, rinko lobistas A.Romanovskis, o ne pats Seimo narys V.Matuzas.

„Netiesioginiai įrodymai turi būti net tik aprašyti - jie privalo būti iš esmės įvertinti atsakant į esmines kaltinime nurodytas aplinkybes. Prašome panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka", – Aukščiausiajame Teisme kalbėjo prokurorė.

Pernai lapkričio 25 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas V.Matuzą ir A.Romanovskį išteisino pagrįstai.

Prokuratūra bandė įrodyti, kad V.Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad visi įstatymų projektai, dėl kurių kaltintas V.Matuzas, perėjo griežtai reglamentuotą kontrolę, be to, nerasta įrodymų, kad jis būtų pasisavinęs fondo pinigus.

Apeliacinio teismo teisėjų įsitikinimu, pirmos instancijos teismas teisingai nusprendė, kad V.Matuzas nevadovavo, neorganizavo ir apgaule iš labdaros ir paramos fondo „Paramos iniciatyvos“ 16,7 tūkst. eurų nepasisavino.

"Pareiga įrodyti, kad asmuo padarė nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. Tačiau šioje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių V.Matuzo kaltę sukčiavus. Byloje neįrodyta apgaulė - esminis sukčiavimo požymis", – yra sakiusi teisėja Regina Gaudutienė.

„Įstatymas nedraudžia teikti paramą neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, o veiksmai, susiję su savęs kaip Seimo nario reklamavimu nėra nusikalstami", – paskelbė teisėja.

Prokuratūra V.Matuzui siūlė skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 7,5tūkst. eurų baudą, o lobistą A.Romanovskį dėl piktnaudžiavimo nuteisti 28 tūkst. eurų bauda.

2015 metais Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis pareiškė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog V.Matuzas būtų pasisavinęs pinigus per labdaros fondą , o byla įdomi - "trejus su puse metų buvo sekamas Seimo narys, nieko rimto neužfiksuota".

V.Matuzas Seimo nariu buvo 2008-2012 ir 2000-2004 metais, jis priklausė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.