„Nutarimo projekte žodžio „apkalta“ nelieka. Tyrimas vyks, bet mes neieškosime kaltų. (...) Lieka pagrindinės tyrimo kryptys, ar Rusija darė įtaką Lietuvos politinei sistemai, kodėl nesuveikė prevencinė sistema Seime gavus tam tikros informacijos apie galimas grėsmes, ar nebuvo manipuliuojama žvalgybine informacija, siekiant asmeninės naudos. Tos trys kryptys liko“, – komentuodamas NSGK sprendimą trečiadienį žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

Opozicija priekaištavo dėl politizuoto tyrimo, tačiau D. Gaižauskas užtikrino, kad to nebus.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, kalbėdamas apie galimą politizuotą tyrimą, pastebėjo, kad „yra žmonių, kurie tikisi  šituo tyrimu nuimti V. Pranckietį“.

G. Landsbergis pasiūlė kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašant išaiškinti, ar Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę arba turėję galimybę, bet sąmoningai nesusipažinę su pateikta VSD informacija, tinkamai vykdė savo pareigas ir laikėsi Seimo Statute nustatytų procedūrų. Tačiau tokiam jo įregistruotam pasiūlymui NSGK nariai nepritarė.

Už patobulintą nutarimo projektą dėl naujo parlamentinio tyrimo trečiadienį balsavo 6 komiteto nariai, 5 susilaikė. Seime jį planuojama svarstyti ketvirtadienį.

Antradienį Seime po pateikimo už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 12 parlamentarų.

Seimo NSGK siūloma tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.