Visi klausimai dėl žemės pardavimo jau išspręsti įstatymu, greičiausiai todėl referendumas ir neįvyko, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius.

„Rezultatus (referendumo - BNS) vertinu taip, kaip ir buvo tikėtasi. Nieko naujo referendumas neparodė. Visi klausimai jau išspręsti įstatymu dėl žemės saugiklių, taigi, matyt, žmonės atitinkamai reagavo“, - pirmadienį žemą rinkėjų aktyvumą žurnalistams komentavo valstybės vadovė.

Premjero A.Butkevičiaus teigimu, žemas žmonių aktyvumas parodė visuomenės sąmoningumą.

„Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį neįvyko todėl, kad visuomenė suvokė, ko iš tiesų buvo siekiama, tokį referendumą organizuojant ir keliant tokius klausimus. Tai, kad referendumas šiuo klausimu neįvyko, tik parodo visuomenės sąmoningumą – žmonės suvokė, kad nėra prasmės užsispyrusiai siekti to, kas būtų žalinga Lietuvai – pažeisti įsipareigojimus ES  ir netekti to, ką turime“, - teigiama premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės BNS perduotame komentare.

„Be to, tikriausiai visuomenę paveikė ir tas faktas, kad dar iki referendumo buvo suskubta įtvirtinti saugiklius, kurie užkirstų kelią spekuliacijoms žeme. Tai sėkmingai buvo padaryta, todėl referendumas buvo perteklinė priemonė“, - sakoma jame.

Sekmadienį vykusiame referendume dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams bei juridiniams asmenims dalyvavo 379 tūkst. 915 arba 14,97 proc. rinkėjų. Iš jų 268 tūkst. 920 pritarė siūlomoms Konstitucijos pataisoms, 100 tūkst. 249 rinkėjai pasakė „ne“.

Konstitucijos pataisomis siūlyta uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, taip pat numatyti, kad ateityje referendumams skelbti pakaktų surinkti 100 tūkst. parašų. Organizatoriai tikino siekiantys išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ir žemdirbių finansinį saugumą.

Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus ir sukeltų pavojų narystei Europos Sąjungoje, taip pat apribotų žemės savininkų teises. Kritikos sulaukė ir tai, jog balsavime vienodai reikia pasisakyti už skirtingus, tarpusavyje nesusijusius klausimus.

Vyriausybė referendumui surengti skyrė 13,5 mln. litų.