Pereiti į pagrindinį turinį

D. Grybauskaitė: JAV buvimas regione yra veiksminga atgrasymo priemonė

2014-06-03 14:30
R. Dačkaus nuotr.

Veikdamos drauge Europos valstybės gali duoti deramą atsaką agresyvėjančiai Rusijai, o Jungtinių Valstijų (JAV) buvimas regione yra veiksminga atgrasymo priemonė, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Veikdami kartu galime duoti deramą atsaką agresyvėjančiai Rusijai ir užtikrinti mūsų žmonių saugumą. JAV buvimas regione - veiksminga atgrasymo priemonė, tačiau turime ir patys labai atsakingai stiprinti savo gynybinius pajėgumus, ieškoti galimybių mažinti ekonominę ir energetinę priklausomybę nuo nenuspėjamo kaimyno“, - sako Lietuvos vadovė, antradienį Varšuvoje dalyvavusi Baltijos ir Vidurio Europos šalių vadovų susitikime su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama).

Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos, Estijos, Suomijos, Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Slovėnijos, Kroatijos, Bulgarijos, Vengrijos prezidentai ir išrinktasis Ukrainos prezidentas Piotras Porošenka.

Prezidentai aptarė saugumo situaciją Vidurio ir Rytų Europoje, bendradarbiavimo galimybės sprendžiant karinio, energetinio, ekonominio, informacinio ir kibernetinio saugumo klausimus, pranešė Prezidentūra.

Pasak D.Grybauskaitės, JAV - tvirta Lietuvos sąjungininkė, suprantanti Lietuvos saugumo iššūkius ir greitai reaguojanti į kylančias grėsmes. Prasidėjus galios demonstravimui Lietuvos pašonėje, JAV iškart atsiuntė būtiną pastiprinimą - gauti papildomi naikintuvai oro erdvės apsaugai, ilgalaikės sausumos ir jūrų pajėgos.

Anot šalies vadovės, JAV prezidento pareiškimas skirti 1 milijardą dolerių JAV karių, aviacijos ir jūrų pajėgų buvimui Rytų Europoje bei sustiprinti regiono saugumą rodo, kad JAV laikosi duoto žodžio.

Prezidentės teigimu, nauju impulsu ekonominiam ir energetiniam saugumui gali tapti suskystintų dujų eksportas iš JAV į Europą bei ES ir JAV laisvosios prekybos sutartis.

B.Obamos garantijos dėl saugumo skatina pasitempti ir pačias Rytų Europos šalis, sako L.Linkevičius

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) žinia apie didinamą JAV indėlį į saugumo stiprinimą Europoje verčia pasitempti ir NATO nares Europoje, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Tai yra dar vienas pareiškimas, kuris skirtas ne tik naujiesiems NATO nariams iš Rytų Europos, bet ir ženklus politinės nuostatos partneriams patvirtinimas labai rimtai žiūrėti į savo garantijas. Sveikiname šį pareiškimą ir savo ruožtu turime rimtai skirti ir pajėgumus, ir resursus, kad kartu su sąjungininkais garantuotumėme ir savo šalių, ir viso Aljanso saugumo“, - BNS telefonu iš Varšuvos sakė L.Linkevičius.

Jis taip pat teigė, kad B.Obamos pareiškimai Varšuvoje, kur jis dalyvauja susitikime su Rytų Europos valstybių lyderiais, aiškiai patvirtina tiek paties JAV prezidento, tiek JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito Lietuvoje išsakytus žodžius, kad amerikiečiai labai rimtai vertina 5-ojo NATO straipsnio dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.

Anot L.Linkevičiaus, B.Obama puikiai supranta, ką reiškia saugumo garantijos užtikrinant nuolatinį NATO pajėgų dalyvavimą vykdant pratybas jūroje, ore ir sausumoje.

Tuo pat metu L.Linkevičius neatmetė galimybės, kad stipri JAV pozicija Europos saugumo klausimu galėtų būti impulsu ir Rytų Europos valstybėms ne tik įgyvendinti savo pačių gynybos įsipareigojimus, bet ir laikytis vieningesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu.

„Mums reikia dirbti vieningiau, bet NATO nėra viršnacionalinė organizacija - šalys narės savarankiškai priima sprendimus tiek ir skiriant resursus, tiek ir siunčiant pajėgas, (parduodant - BNS) ginkluotę kai kurią. Bet politinis kontekstas, kuris šiuo metu yra mūsų kontinente, priverčia peržiūrėti tuos dalykus“, - sakė L.Linkevičius.

B.Obama Lenkijos sostinėje antradienį susitiko su šios šalies prezidentu Bronislawu Komorowskiu (Bronislavu Komorovskiu), taip pat dalyvauja diskusijoje su NATO šalių lyderiais iš Rytų Europos, tarp jų - ir su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Jau vizito pradžioje B.Obama pareiškė, kad jo šalies įsipareigojimas dėl sąjungininkių centrinėje ir Rytų Europoje saugumo „yra kertinis mūsų pačių saugumo akmuo ir yra šventas ir neliečiamas“.

„Jungtinės Valstijos remia savo sąjungininkes, kaip jos rėmė mus“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Baltųjų rūmų teigimu, JAV vadovas jau paragino Kongresą skirti 1 mlrd. dolerių siekiant sustiprinti Amerikos karių, aviacijos ir karinių jūrų pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje, tęsiantis konfrontacijai tarp Rytų ir Vakarų dėl Ukrainos.

JAV prezidentas viešėdamas Lenkijoje taip pat paragino Rusiją spausti separatistus, kad jie liautųsi atakavę vyriausybines pajėgas Rytų Ukrainoje, ir užkirsti kelią kovotojų bei ginklų srautui į šį regioną. Jis taip pat ragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną susitikti su naujuoju Ukrainos lyderiu Petro Porošenka.

B.Obama priminė NATO narėms apie pareigą pačioms stiprinti savo gynybą mainais į JAV apsaugą esant nestabiliai padėčiai Europoje.

B.Obamos duotos saugumo garantijos - didžiausios per Lietuvos narystės dešimtmetį, sako L.Kasčiūnas

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) suteikė didžiausias saugumo garantijas Rytų Europos šalims nuo pat Lietuvos narystės NATO pradžios, sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Laurynas Kasčiūnas.

„Tokio dalyko, tiesą sakant, per dešimtį metų mes dar neturėjome: tas 1 mlrd. dolerių, skirtų rotacinėms pajėgoms, jis ir bus skirtas 5-ajam straipsniui praktiškai įgyvendinti“, - BNS sakė L.Kasčiūnas, vertindamas JAV prezidento antradienį pasiūlytą milijardo dolerių vertės saugumo planą Rytų Europai.

Pasak L.Kasčiūno, Baltųjų rūmų dėmesys situacijai Rytų Europoje rodo aiškų užsienio politikos poslinkį nuo Azijos į platesnį regioną, su akcentu į Europą. Anot jo, B.Obamos tvirti pareiškimai apie didesnį dalyvavimą užtikrinant Europos saugumą rodo grįžimą prie NATO šaknų.

„Daugiau nei dešimtmetį vyksta diskusijos, koks turėtų būti NATO raidos modelis. Vieni sako, kad jis turėtų veikti ir už euroatlantinės sistemos, kiti sako, kad Aljansas turi virsti politiniu forumu. O mes stojome į senąjį gerą Šaltojo karo NATO. Tai, kas vyksta Ukrainos krizės akivaizdoje, yra grįžimas prie NATO šaknų, prie NATO 5-ojo straipsnio“, - BNS sakė L.Kasčiūnas.

Jis taip pat neatmetė, kad JAV pozicijų stiprinimas Europoje gali būti signalas Rusijai dėl jos ir NATO santykių pagrindų akto, pasirašyto 1997-aisiais. Į jį nurodydama Rusija nuolat tvirtina, jog į Rytus nuo Berlyno negali būti dislokuota jokių NATO nuolatinių pajėgų. Pasak L.Kasčiūno, JAV leidžia suprasti, kad po Ukrainos dalies aneksijos, Rusija turėtų prarasti galimybes spekuliuoti šia sutartimi.

Nepaisant to, L.Kasčiūnas sako, kad greitų sprendimų dėl nuolatinių NATO pajėgų dislokavimo Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, Aljanso šalys narės nedarys - mat Vokietija ir Prancūzija laikosi pozicijos, jog tokiais sprendimais nereikėtų erzinti Rusijos. Bet diskusijos apie tai, anot politologo, „jau būtų geras signalas Rusijai“.

L.Kasčiūno teigimu, neblogas indikatorius, kiek toli pasirengusi žengti JAV, bus rugsėjį Jungtinėje Karalystėje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas. Jame bus aptariamos Gruzijos narystės NATO galimybės. Anot jo, bus įdomu stebėti, ar JAV stengsis paveikti Vokietiją ir Prancūziją, kurios, priešingai nei Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys, pasisako prieš Gruzijos narystę Aljanse.

„Neatrodytų, kad jos turėtų nusileisti. Turėtų įvykti kažkoks sukrėtimas Rusijos veiksmuose, kad pozicija pasikeistų. Nes tose šalyse vis atsiranda veikėjų, kurie mano, kad mes patys išprovokavome rusus per savo aktyvumą“, - kalbėjo L.Kasčiūnas.

Antradienį prasidėjusio vizito Europoje metu Varšuvoje B.Obama pasiūlė milijardo dolerių vertės saugumo planą Rytų Europai, pagal kurį būtų finansuojamos papildomos JAV sausumos pajėgų, oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno narių rotacinės misijos „naujose sąjungininkėse“ Rytų Europoje, kilus Rytų ir Vakarų konfrontacijai dėl Ukrainos.

JAV vadovas taip pat pareiškė, kad jo šalies įsipareigojimas dėl sąjungininkių centrinėje ir Rytų Europoje saugumo „yra kertinis mūsų pačių saugumo akmuo ir yra šventas ir neliečiamas“.
B.Obama savo ruožtu priminė NATO narėms apie pareigą pačioms stiprinti savo gynybą mainais į JAV apsaugą esant nestabiliai padėčiai Europoje.

Jis viešai paragino Rusiją spausti separatistus, kad jie liautųsi atakavę vyriausybines pajėgas Rytų Ukrainoje, ir užkirsti kelią kovotojų bei ginklų srautui į šį regioną. Jis taip pat ragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną susitikti su naujuoju Ukrainos lyderiu Petro Porošenka.

Tuo metu Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Prancūzijoje, dalyvaudamas sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 70-ųjų metinių minėjime, susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Anksčiau pranešta ir apie būsimus Rusijos vadovo susitikimus su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) ir britų premjeru Davidu Cameronu (Deividu Kameronu). Susitikimas su JAV prezidentu B.Obama darbotvarkėje nenumatytas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų