Teisiškai privalomas 195 valstybių susitarimas dėl klimato kaitos mažinimo buvo pasiektas pernai gruodį Paryžiuje vykusioje JT konferencijoje. Šiuo susitarimu visos šalys įsipareigoja imtis ilgalaikių veiksmų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką. Susitarime įtvirtintas tikslas siekti, kad pasaulinės temperatūros didėjimas būtų daug mažesnis nei 2 laipsniai, ir stengtis apriboti didėjimą iki 1,5 laipsnio lyginant su ikipramoniniu lygiu.

„Klimato kaitos poveikis akivaizdus, vienuose regionuose tai sukelia potvynius, kituose – dykumų didėjimą, sausras ir netgi badą. Tai ir viena iš migracijos priežasčių. Klimato kaitos susitarimas yra svarbus žingsnis, galintis sulaikyti atšilimo greitį. Visas pasaulis patiria pasekmes, vienos šalys skausmingiau, kitos mažiau, tačiau kovoti su tuo reikia visiems“, – sako prezidentė.

Klimato kaitos pasekmes jaučiame ir Lietuvoje – per 50 metų vidutinė oro temperatūra žiemą pakilo 1,2 laipsnio, beveik 4 kartus išaugo dienų skaičius, kai temperatūra siekia 30 laipsnių šilumos. Per 50 metų Baltijos jūros lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo 15 centimetrų, todėl kasmet stebime vis labiau nuplautas Palangos kopas.

Lietuva ne tik remia Paryžiaus susitarimą ir atsakingai prisidės prie jo įgyvendinimo, bet ir yra vienas iš sėkmės pavyzdžių pasauliui. Sugebame suderinti ekonomikos augimą, energetinį saugumą ir aplinkos apsaugą. Lietuvoje per 25 metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjo daugiau nei perpus, o BVP per šį laikotarpį padidėjo 30 procentų. Jau dabar Lietuva iš atsinaujinančių energijos išteklių pasigamina kone ketvirtadalį energijos, diegiamos mažiau taršios technologijos. Kartu su SGD terminalu ir energetikos jungtimis, atsinaujinančių šaltinių naudojimas prisideda prie energetinių išteklių tiekimo diversifikavimo.

Bendri ES klimato kaitos tikslai iki 2030 metų buvo patvirtinti dar 2014 metais Europos Vadovų Taryboje – ES šalys įsipareigojo į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 procentų. Europos Komisija šalims narėms, nevykdančioms įsipareigojimų, galės pradėti pažeidimo procedūras.

Klimato kaitos susitarimu išsivysčiusios šalys įsipareigoja iki 2025 metų besivystančioms šalims skirti 100 mlrd. JAV dolerių finansinės paramos. Šalys kasmet turės teikti nacionalines ataskaitas, o kas 5 metai bus vertinama pažanga ir teikiami atnaujinti nacionaliniai įsipareigojimai.

Prezidentė Jungtinėse Tautose kels ir Lietuvos energetinio saugumo klausimus – ES priklausomybę nuo „Gazprom“ didinančio dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ bei Astravo atominės elektrinės statybas.