Pereiti į pagrindinį turinį

Karščio bangos Baltijos jūroje darosi vis ilgesnės: sukelia neigiamas pasekmes

2024-08-12 15:20

Vasarą dažnai girdime apie karščio bangų varginamus Pietų ir Vidurio Europos gyventojus. Bet karščio bangos vis dažniau užplūsta ir Lietuvą. Ne tik oro temperatūra vis viršija 30 laipsnių. Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad ir Baltijos jūroje karščio bangos vis ilgesnės ir intensyvesnės. Nors šylantis jūros vanduo džiugina besimaudančius, anot mokslininkų, tai sukelia ir daug neigiamų pasekmių.

Karščio bangos Baltijos jūroje darosi vis ilgesnės: sukelia neigiamas pasekmes
Karščio bangos Baltijos jūroje darosi vis ilgesnės: sukelia neigiamas pasekmes / Vytauto Petriko nuotr.

„Jūros karščio banga mokslininkų apibrėžiama kaip ekstremalios vandens temperatūros anomalija, kuri viršija ilgametes klimatines normas bent penkias dienas iš eilės“, – paaiškino Jūros tyrimų instituto mokslininkė Toma Dabulevičienė.

Mokslininkai pastebėjo, kad jūros karščio bangos darosi vis dažnesnės ir ilgesnės, nei buvo prieš tris dešimtmečius.

Anksčiau buvo iki savaitės, o štai prieš trejus metus truko apie 60 dienų.

Ir vidutinė jūros vandens temperatūra daugmaž keturiais laipsniais viršijo vidurkį, o vanduo buvo įkaitęs net iki 25,5 laipsnio. Nors tai labiau būdinga tropinėms jūroms, o ne Baltijai.

„Ilgametė birželio temperatūra yra apie penkiolika laipsnių, o jūros karščio bangų metu jau ir šią vasarą turėjome 18 laipsnių siekiančią. Liepą–rugpjūtį vidutiniškai apie 18 laipsnių turim. Tai jeigu 2021 metais buvo užfiksuota 25,5 laipsnio, tai šią vasarą jau buvo užfiksuota apie 24 laipsnius“, – kalbėjo T. Dabulevičienė.

Šiltas vanduo džiugina poilsiautojus. Dalis dar karštesnės Baltijos norėtų.

„Man per šalta, aš tik pabraidau“, – sakė moteris.

„Kuo šiltesnis, tuo smagiau maudytis“, – šnekėjo kita moteris.

„Rugpjūtį visada šiltas vanduo. Mano mėnuo jūroje maudytis“, – teigė vyras.

„Taip, šiltėja. Pastebim. Ankščiau važiuodavom į rugpjūčio pabaigą, o dabar jau rugpjūčio pradžios užtenka vandeniui sušilti“, – kalbėjo dar viena pašnekovė.

O kai kur jūros pakrantė nusėta dumbliais, tad čia maudytis retas ryžtasi.

Sako, kad vanduo nešvarus. Bet atsiradus dumbliams, žmonės randa kitų pramogų.

„Kartais visai smagu ieškoti gintarų, ypač jeigu nėra toks geras oras degintis“, – sakė dar viena moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

Mokslininkai sako, kad dumblių irgi gausėja dėl šilto vandens.

„Tam tikroms rūšims irgi patinka šiltesnė vandens temperatūra. Jeigu turėsim šiltesnę, maisto pas mus Baltijos jūroje yra, susidaro palanki temperatūra, dumblių prisidaugina daugiau ir jeigu palankus vėjas, tai net iš centrinės dalies gali sunešti tuos dumblius mums į krantą“, – aiškino Jūros tyrimų instituto mokslininkė.

Mokslininkų teigimu, padidėjusi vandens temperatūra patraukli ir žmonių sveikatai kenksmingoms Vibrio bakterijoms, kurios tiesiog klesti mažo druskingumo šiltuose vandenyse.

„Gal reiktų atkreipti dėmesį žmonėms, kurių imunitetas silpnesnis, ar kokią žaizdelę turi, kad tuo metu gal nesimaudytų, ar atkreiptų dėmesį į savo sveikatą po maudynių“, – įspėjo Toma Dabulevičienė.

Neįprastai aukšta jūros vandens temperatūra, pasak specialistų, ir itin rimtų blogybių turi. Keičia jūros gyventojus, didina jų mirtingumą. Vandenyje mažėja deguonies.

„Mes patys užfiksavom tyrimų metu, kad temperatūra 20 metrų gylyje viršijo 21 laipsnį, kas yra visiškai nebūdinga. Tai vadinasi tam tikroms rūšims, tarkim moliuskų ir kitoms, gali sukelti stresą. Taip pat gali lemti hipoksinių, arba su deguonies mažu kiekiu, zonų formavimąsi“, – teigė Jūros tyrimų instituto mokslininkė.

Taip uždaroje Baltijoje randasi ir didėja vadinamosios „negyvosios“ zonos. Ir jau kurį laiką tai yra itin opi Baltijos jūros problema.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų