Jos teigimu, tai leistų Lietuvai dar dvejus metus naudotis fondo pinigais, nes jau ir dabar iš jo gaunama dalis lėšų Vilniaus kogeneracinėms elektrinėms, Vilniaus oro uosto plėtrai, kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Vadovų Taryboje, į kurią vyksta prezidentė Dalia Grybauskaitė, bus nagrinėjama daug klausimų – nuo saugumo iki Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutarties. Paklausta, kokių rezultatų galima tikėtis, ji sako, kad bus priimti sprendimai, susiję su saugumo ir gynybos sritimi, pavyzdžiui, dėl specialaus Europos gynybos fondo, kuris numatomas net iki 5 mlrd. eurų dydžio.

„Tai bus rimta investicija ir į mokslinius tyrimus gynybos srityje, ir į Europos karinę pramonę. Žinoma, jis bus formuojamas savanoriškumo principu, bet tai labai svarbi gynybos pramonės skatinimo priemonė“, – pabrėžia šalies vadovė.

Taip pat, priduria D. Grybauskaitė, su NATO generaliniu sekretoriumi bus kalbama apie tai, kaip naujas iniciatyvas suderinti su NATO veikla, kad ES ir NATO bendradarbiavimas būtų efektyvus, bet jokiu būdu organizacijos nedubliuotų viena kitos. „Čia būtų saugumo ir gynybos elementas, ir tikrai bus realūs sprendimai“, – teigia prezidentė.

Be to, kalba ji, labai tikimasi sprendimų dėl ES ir Ukrainos asociacijos sutarties, nes jau preliminariai nuspręsta suteikti Ukrainai bevizį režimą maždaug nuo kitų metų pirmos pusės: „Bet šiek tiek užstrigome su asociacijos sutarties ratifikacija, ypač tai vyksta po referendumo Olandijoje. Todėl Taryboje ieškosime sutarimo, kaip įtikinti Olandijos Parlamentą ratifikuoti ir nestabdyti tokių procesų, kurie labai svarbūs visai Europai ir Ukrainai. Svarbu, kad Ukraina netaptų vidinių Olandijos problemų įkaite.“

D. Grybauskaitės teigimu, dar vienas klausimas – ekonominio ES vystymosi reikalai, ypač Europos strateginių investicijų fondo vystymasis. „Jį iki 2020 m. didinsime nuo 300 mlrd. iki 500 mlrd. eurų. Todėl Lietuvai atsiranda galimybė papildomai dar dvejus metus pasinaudoti šio fondo pinigais. Jau ir dabar iš to fono gaunama dalis lėšų Vilniaus kogeneracinėms elektrinėms, Vilniaus oro uosto plėtrai, kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – vardija prezidentė.

Be abejo, pabrėžia šalies vadovė, bus svarstomas ir labai jautrus migracijos klausimas.

Pasiteiravus apie dvišalį susitikimą su naująja Didžiosios Britanijos premjere Theresa May, D. Grybauskaitė teigia, kad jis planuotas jau seniai: „Esame pasirengę ir ruošiamės derybų pradžiai dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES. Žinoma, jautriausias klausimas (ne tik mums, bet ir visoms kaimynėms) – mūsų tautiečiai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje. Manome, kad jų ten turime apie 200 tūkst.“

Prezidentės tvirtinimu, per dvišalį susitikimą bus kalbama apie tai, ar lietuvių emigrantai išvengs smurto ir diskriminacijos. „Taip pat apie tai, ar bus užtikrinta teisė dirbti, socialinės garantijos, sveikatos apsauga, galimybė studijuoti. Mūsų pozicijos bus derybinės, kad tos garantijos būtų išsaugotos visiems mūsų žmonėms. Tai jautriausi klausimai, kuriuos kelsime derybų metu ir kurių laikysimės“, – tikina šalies vadovė.

Antra tema, apie kurią bus kalbama Th. May, pasak D. Grybauskaitės, yra saugumo klausimai: „Jungtinė Karalystė – aktyvi NATO narė. Ir net po to, kai pasitrauks iš ES, ji liks svarbi partnerė. Taip, kaip pas mus vokiečiai, Jungtinė Karalystė bus pagrindinė šalis, kuri dislokuos savo padalinius ir vadovaus NATO kariuomenės padaliniui Estijoje. Taigi šalis yra svarbi. Žinoma, mūsų žmonių interesai taip pat svarbūs ir pokalbis bus sudėtingas.“