Ekspertai stebisi šalies vadovės Dalios Grybauskaitės darbų paskirstymu Rusijos prekybinio karo su Lietuva akivaizdoje. Anot politologo Lauro Bielinio, bristi iš situacijos sprendžiant užsienio politikos problemas Rytuose visų pirma turėjo ne Vyriausybė, o Prezidentė. „Manau, ji bandė išsisukti iš situacijos, į kurią pakliuvo visa Lietuva, ir atitraukti nuo savęs atsakomybę“, – tvirtina politologas Lauras Bielinis.

2009-aisiais paskambino D. Medvedevui

2009-ųjų rugpjūtį, kai Lietuvos vežėjai strigo Rusijos pasienyje, vos tik pradėjusi eiti prezidento pareigas D. Grybauskaitė paskambino tuomečiam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Tai buvo pirmasis Lietuvos ir Rusijos vadovų oficialus pokalbis per aštuonerius metus, politologų pavadintas nauju vėju Rytų politikos kryptimi. Po aktualijų bei Lietuvos vežėjų problemų aptarimo Rusijos sienos kirtimo trikdžių sumažėjo.

Po kelerių metų pertraukos, pastarosiomis savaitėmis, mūsų šalies vežėjai patyrė panašų smūgį, tačiau D. Grybauskaitė šįkart į Rusijos prezidentą nesikreipė: ji pareiškė savo veiklos kryptis brėžianti ten, kur gali būti geriausias rezultatas.

„Aš dirbu su Europos Komisija ir Europos Parlamentu. Kiekvienas iš mūsų turi daryti tai, kur gali būti geriausias rezultatas. Taigi, manau, toks darbų pasiskirstymas, kai aš dirbu su Vakarais, o Vyriausybė – su Rytais, ko gero, atneš geriausią rezultatą“, – susidariusią situaciją pakomentavo prezidentė.

Naujienų portalas 15min.lt skelbė, kad į D. Grybauskaitės raginimus imtis aktyvesnių veiksmų ginant Lietuvos verslininkus Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius atkirto siūlymais šiuo klausimu užsiimti prezidentūrai, nes užsienio politika yra valstybės vadovo kompetencijos sritis.

„Prezidentė, pagal Konstitucijoje nustatytas funkcijas, yra atsakinga už užsienio politiką, todėl ji turėtų kuo skubiau išsiaiškinti, iš kur kyla šie diplomatiniai nesusipratimai, kas perduoda nepatikrintą informaciją, ir užkirsti kelią skleidžiamai panikai“, – buvo rašoma Lietuvos socialdemokratų partijos išplatintame pareiškime, kuriame cituojamas ministras pirmininkas A. Butkevičius.

Duodamas interviu 15min.lt buvęs užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas pareiškė pasigendantis „aiškiai suformuluotos, prioritetinės užsienio politikos, ypač santykiuose su Rusija, raiškos, kuri tarnautų žmonių interesams.“

L. Bielinis: Prezidentė neturėtų skirstyti nuosavų pareigų

Lauras Bielinis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas, tinklalapiui LRT.lt teigia, kad šalies vadovė negali taip paprastai permesti klausimų kitai institucijai. Pasak L. Bielinio, D. Grybauskaitė turi suprasti, kad Konstitucija įpareigoja veikti visomis kryptimis.

„Negalima paskirstyti ar kažkam išdalinti tų pareigų, kurios tiesiogiai jai priskiriamos. Manau, ji bandė išsisukti iš situacijos, į kurią pakliuvo visa Lietuva, ir atitraukti nuo savęs atsakomybę. Taip, kita institucija gali tuo užsiimti. Ir šį kartą matome, kad premjeras bei jo organizuota valdininkų delegacija problemą iš principo ir išsprendė, kiek ją buvo galima išspręsti, o ne prezidentė. Užsienio politikoje ji šiuo atveju pasirodė silpnai“, – vertina VDU profesorius.

Savo ruožtu dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris sako, kad diskusijos dėl to, kas su kuo turi dirbti, vykstančios ad hoc, atrodo keistai.

„Tokie Rusijos veiksmai, blokados nėra pirmas ir paskutinis kartas. Lietuvai reikėtų turėti aiškią strategiją, kaip elgtis ir kas ką daro. Šiuo atveju to nebuvo, orientuotasi pagal situaciją.

Mūsų ES ambasadorius Maskvoje V. Ušackas aiškino, kad reikia mėginti susitarti dvišaliu pagrindu, o ne kreiptis į Briuselį. Vyriausybė siuntė pasiuntinius į Maskvą, prezidentė iškėlė darbų pasidalijimo idėją. Blaškymasis įvairiomis kryptimis atrodė ne tik keistai, bet ir blogai“, – tvirtina V. Bruveris.

Tuo metu L. Bielinis mano, kad suplanuota ir sąmoningai pasirinkta strategija, kas ką turi daryti, galėtų būti, tačiau dėl to reikia susitarti: „Gali būti taip, kad iš pradžių vienas, po to kitas arba tuo pačiu metu aukščiausios valdžios figūros veikia keliomis kryptimis, tačiau jie tą turi būti sutarę. Šiuo atveju nemanau, kad buvo susitarta“, – svarsto politologas.

L. Graužinienė – užsienio politikos gelbėtoja?

Dėl užsienio politikos skambiai pasisakė ir Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji apgailestavo, kad Lietuvoje nėra vieningos atsakomybės už užsienio politiką – ši skaidoma tarp Vyriausybės ir Prezidentės.

„Jei nepasiekiama sutarimo, Seimas pasiryžęs prisiimti visą atsakomybę už vientisą užsienio politiką“, – praėjusią savaitę pareiškė Seimo Pirmininkė.

Tuo metu VDU profesorius, politologas ir istorikas Antanas Kulakauskas LRT radijui teigė, kad L. Graužinienės išsakytos mintys dėl užsienio politikos neatitinka Konstitucijos ir rodo Seimo Pirmininkės patirties bei išprusimo stoką.

„Ko gero, naujosios Seimo pirmininkės patirties ir išprusimo stoka jai leidžia padaryti tokius skambius pareiškimus, kurie negali būti realizuoti net ir labai norint“, – įsitikinęs A. Kulakauskas.

Konstitucijoje nustatyta, kad Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Tuo metu Seimas ratifikuoja ir denonsuoja tarptautines sutarties, svarsto kitus užsienio politikos klausimus.