VRK sprendimą neregistruoti Seimo rinkimams partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės D. Štraupaitės priėmė rugsėjo 12 d.

Politikė Eltai patvirtino, kad šį sprendimą ji apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

„Mes sprendimą teismui apskundėme. Bylą teismas sustabdė, nes LVAT yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą“, – sakė D. Štraupaitė.  

LVAT taip pat patvirtino, kad buvo gautas politikės skundas, bylos nagrinėjimas yra sustabdytas.

„Teismas rugsėjo 18 d. nutarė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinio Teismas priims galutinį sprendimą pagal teismo prašymą“, – Eltai nurodė LVAT.

D. Štraupaitė į teismą dėl jai nepalankių VRK sprendimų kreipėsi iš anksčiau. Šių metų gegužę VRK nutarus neregistruoti politikės kandidate į Europos Parlamento rinkimus, D. Štraupaitė apskundė šį sprendimą LVAT, o teismas savo ruožtu kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT).

LVAT prašo KT išaiškinti, ar Rinkimų kodekso nuostata, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja Konstitucijai. VRK sprendimą neregistruoti partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės D. Štraupaitės EP rinkimuose priėmė gegužės 2 d., remdamasi naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas.

VRK rugsėjį neregistravo D. Štraupaitės kandidatūros į Seimo rinkimus tuo pačiu pagrindu – jai tebegalioja teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus būti išrinktai ir dirbti valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, organizacijų skiriamose pareigose.

Politikė Eltai sakė norinti, kad KT kuo greičiau priimtų sprendimą dėl LVAT kreipimosi jos byloje. Jos teigimu, KT verdiktas dėl baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo gali būti svarbus net tik jos, bet ir kitose bylose.

„Konstitucijoje rašoma, kad Seimas priima rinkimų tvarką. Kokia ta tvarka? Parašyta, kad ten baudžiamojo poveikio priemonė įtraukta? (...) Buvau Konstituciniame Teisme, man ten pasakė, kad ten yra ta byla, kur ten aš ne dėl savęs kovoju, o dėl visų. Man pasakė, kad eilėje ta byla yra 10-ta ir bus nagrinėjama per pusę metų. Ar negali pagreitinti prezidentas? Neteisybė yra ne vien mano, bet ir kitų atžvilgiu. Sakau, tai pakarkite mane ant tos lempos Konstituciniame Teisme ir laikykite pakartą žemyn galva. Kaip galima iš žmogaus atimti gyvenimą? Ar mes gyvename teisinėje valstybėje, ar kokioje?“, – kalbėjo D. Štraupaitė.

ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.

Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus. Tiesa, D. Štraupaitė rinkimuose nelaimėjo.