Žurnalisto Gražvydo Muižio ir D. Žalimo pokalbis – ne tik apie karus ir Lietuvai aktualius klausimus.
– Buvote Ukrainoje, vežėte ir su kolegomis rinkote paramą.
– Turime elgtis sąžiningai kaip Lietuvos piliečiai, žmonės, už kuriuos guldo galvas ukrainiečiai.
Įžūliai kalbama, kad Lietuvos kaip valstybės ir lietuvių neturi likti. Neabejoju, kad Rusija mielai tai įgyvendintų ir neatsisakytų. Turintys sąžinę turėtų jaustis nepatogiai. Ką gali, tai ir darai. Padaryti galime nedaug, bet vieną kita automobilį galime suteikti. Nemanau, kad kokia nors kita parama, išskyrus ginkluotę, jiems reikalinga. Ukrainoje yra ir maisto, vaistų. Tikrai reikia ir būtina atnaujinti – ginklų ir automobilių. Šiemet gegužę ir rugsėjį nuvežėme tris visureigius.
– Viešojoje erdvėje jus apibūdina kaip raudoną.
– Yra žmonių kategorija, kuri niekada nesigilina. Jei kritikuoji dabartinę valdžią, tampi raudonas.
– Kur link nusirito mūsų visuomenė? Greitai klijuoja etiketes, nesidomi. Pasaulyje – karas, teroro aktai. Mums reikia vienybės, o ne rietenų.
– Naivu galvoti, kad visa tai nedaroma be tam tikrų jėgų iš išorės. Paviršutiniškai atrodo, kad Lietuva yra pafrontės valstybė, tarsi joje niekas nevyksta – beveik nėra prieš valstybę veikiančių asmenų, įtakos agentų, tarsi nedirba Lietuvoje jokios užsienio žvalgybos. Visuomenės susiskaldymas skatinamas iš išorės, pasinaudojant žmonių silpnybėmis. Kartais pats nesusivaldau, galėčiau konstruktyviau išreikšti mintis. Dar vienas neigiamas padarinys – visuomenės skaitmeninimas, kai žmonės į reiškinius pradėjo žiūrėti per antraštes ir neskaito turinio. Su tokiu žmogumi sunku diskutuoti.
– Įsivaizduokime, kad išgirstame oro pavojų. Kokie būtų mūsų veiksmai: kur eiti, slėptis, ką daryti?
– Tiksliai to nežinome. Nebent žinote, kur artimiausia Kauno slėptuvė. Reikėtų ieškoti patikimų požeminių patalpų.
– Teoriškai kaip ir žinome, bet ką daryti praktiškai?
– Man kelia abejonių nurodymai rinktis artimiausioje mokykloje. Ukrainoje mokyklos – vieni dažniausių taikinių. Manau, Lietuvoje būtų tas pats.
– Izraelio patirtis labai grėsminga ir turėtume reaguoti, mokytis.
Visuomenės susiskaldymas skatinamas iš išorės, pasinaudojant žmonių silpnybėmis. Kartais nesusivaldau, galėčiau konstruktyviau išreikšti mintis.
– Rimvydas Valatka ir aš pastebėjome, kad jei dabar pagrindinis klausimas, ar reikia kariuomenės vadui asmeninės rezidencijos, gynybos uždaviniai tikrai išspręsti sėkmingai. Karo sąlygos – tai smulkmenos.
Man keista valdžios arogancija, kai jie mėginimus išsiaiškinti pagrįstus ir nepagrįstus butpinigius mėgina suversti priešų sąmokslams nuversti kariuomenės vadą. Jei tai gali išklibinti valstybės gynybos pamatus, net nereikia priešo atakos. Valdžia turėtų elgtis solidžiau. Mūsų krašto apsauga atrodo feisbukinė. Socialiniuose tinkluose reikėtų solidesnės pozicijos.
– Kai kas sako, kad kritikuojate, nes žadate eiti į politiką, gal net tapti kandidatu į prezidentus.
– Nieko negaliu paneigti. Būtume neprotingi, jei neigtume visas galimybes.
Tai labai primityvus argumentavimo lygis, kai kalbi argumentais, o tau atsako, kad taip kalbi, nes kažko nori. Būdamas KT pirmininku buvau aktyvus. Jei yra pagrindo, nevengiu aštriai kritikuoti bet kurios valdžios.
– Jus raudonu laiko dėl liberalaus požiūrio – Civilinės sąjungos įstatymo, seksualinių mažumų.
– Tai civilizacijos pasirinkimo klausimas, kaip žiūrime į žmones, jų teises, visuomenę. Jei žiūrime į visuomenę kaip pliuralistinę, tada aišku, kad civilinė sąjunga tarp tos pačios lyties asmenų turi būti. Manau, jei įvyktų stebuklas ir Seimas priimtų įstatymą, jau po savaitės tai užmirštume.
Neseniai gąsdino, kad visi nustos kalbėti lietuviškai, kai į asmenvardžių rašybą bus įsileistos trys raidės. Jos jau yra ir nenustojome lietuviškai kalbėti, netapome mažesni patriotai.
Aršiausi kovotojai prieš partnerystę nėra aktyviausi Ukrainos rėmėjai, tarp jų yra veikėjų, kurie užima prorusišką poziciją. Nesakau, kad visi.
– Mūsų politinėje padangėje – visiška painiava.
– Valdančiojoje partijoje – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – vaivorykštė šiuo klausimu, t. y. labai išsiskiria nuomonės.
– Buvo Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris kėlė daug diskusijų, apie kurias daugelis jau pamiršę.
– Yra tų, kurie garsiai rėkia prieš. Tarp jų yra ir asmenų, kurie užima suverenų poziciją. Kažkodėl tai labai susiję su prorusišku naratyvu. Lietuvos pasų nepripažįsta, bet Rusijos pripažįsta. Dar viena indikacija – Stambulo konvencija. Kartais suprantu Seimo intencijas išsklaidyti abejones dėl konvencijos konstitucingumo. Kas bent minimaliai profesiniu požiūriu įsigilinęs į šiuos klausimus, akivaizdu, supranta, kad KT priims sprendimą, jog konvencija neprieštarauja Konstitucijai. Negali būti kitaip.
Atsiranda svarstymų, kad Stambulo konvencija padarys lietuvių kalbą belytę. Konvencija yra apie kovą su smurtu, stereotipiniais lyčių vaidmenimis, niekas pasaulyje nesugalvojo, kad tai gali pakeisti kalbą ir padaryti belytę.
– KT – kaip Saliamonas, kuris išspręs visus klausimas. Tačiau po atsakymo vėl piktinamasi.
– Nuo prezidento Rolando Pakso laikų nebuvau susidūręs su tuo, kad veikiantis prezidentas, prisiekęs laikytis Konstitucijos, atvirai kvestionuotų Konstitucijos aiškinimą apie šeimos sampratą. KT aiškiai pasakė, kad šeima apima ir tos pačios lyties asmenų poras. Prezidentas vis pareiškia, kad tai nedera su jo Konstitucijos samprata. Jam Konstitucijos sampratą diktuoja Katalikų bažnyčia. Nepaisant aiškaus KT nutarimo, net valstybės vadovas drįsta tuo abejoti.
Manau, ir dėl Stambulo konvencijos bus tas pats. Žmonės, kurie neva abejojo, ir toliau sakys, kad KT negalėjo taip nuspręsti, kažkas liepė.
– Gal reikėtų neskaldyti, nedirginti visuomenės. Didžioji dalis tautos pasisako prieš šiuos dalykus.
– Tai ir yra politikų vaidmuo. Ar politikas yra tamsiosios visuomenės dalies sekėjas, ar yra lyderis. Norėtųsi Lietuvos politikoje matyti daugiau lyderių, kurie trauktų į save visuomenę, neitų iš paskos. Didelė dalis prieštarauja kai kuriems dalykams, bet reikia skirti – prieš Stambulo konvenciją pasisakantys iki šiol nesupranta, kas tai.
– Kaip ir su Gyvenimo įgūdžių programa – dauguma net neskaitė.
– Pradeda pasakoti, kad Stambulo konvencijoje atsiranda trečia žmogaus lytis – tai nepagrįstas stereotipas. Iš anglų kalbos lytis gali būti verčiama dviem terminais – „sex“ ir „gender“. Seniai vartojamas terminas „gender“ ir anksčiau dėl to nekilo klausimų. Gal verčiant nereikėjo vartoti sąvokos socialinė lytis, būtų pakakę lytis. Konvencijoje ji apibrėžta kaip kartu apimanti ir socialinius tradicinius vaidmenis, priskiriamus biologinėms lytims. Yra dvi biologinės lytys. Pvz., moterys kažko negali daryti: būti kare, jų vieta virtuvėje ir pan. Tai tradiciniai stereotipai. Visuomenei reikia apsispręsti: gyvename XIX ar XXI a. Keičiantis kartoms pažangių žmonių tik daugės.
Tas pats yra ir dėl civilinės partnerystės. Jei politikas galvoja tik apie šiandien, savo populiarumą, jis užsiims politiniu populizmu. Blogai, kad tai ir dezinformacija. Daug melagienų apie tai skleidžiama. Estijoje net registruojamos tos pačios lyties santuokos. Yra įtampų, bet negi estų sumažėjo, Estija mažiau klesti? Dalis stereotipų lengvai paneigiami. Politiko lyderiavimas turėtų pasireikšti tuo, kad jis turėtų būti ir visuomenės priekyje.
– Kokia jūsų nuomonė apie psichoaktyviųjų medžiagų mažo kiekio dekriminalizavimą?
– Prisipažinsiu, šia tema esu mažiau domėjęsis. Neįmanoma viskuo vienodai domėtis.
Pasisakyčiau už protingą dekriminalizavimą. Manau, neprotinga, kai už labai mažo kiekio laikymą asmeninėms reikmėms yra skiriama baudžiamoji atsakomybė. Tai turėtų būti labai aiškiai atskirta nuo tikrai mažo kiekio. Manau, su tokiu vartojimu būtų galima kovoti kitomis priemonėmis, o ne baudžiamosios teisės.
– Dar vienas diskusijų keliantis klausimas – seksualinių nusikaltėlių registras.
– Su šia tema iš viso nebuvau susidūręs. Tam tikrų nusikaltimų registras galėtų egzistuoti, tik kokia to prasmė?
– Kiek visko Lietuvoje verda. Neįmanoma į viską įsigilinti.
– Gana daug savo laiko skiriu informacijai, kas vyksta Ukrainos fronte, rinkti ir kartais į smulkmenas Lietuvoje nespėju įsigilinti. Kartais lietuviškos aktualijos tokios nereikšmingos. Ukrainiečiai norėtų gyventi mūsų problemomis.
– Kodėl nesusivienijus dėl bendro tikslo – Lietuvos valstybės išsaugojimo, vaikų saugumo.
– Jeigu staiga kiltų tikra grėsmė, neišvengiamai susivienytume. Taip pat atsirastų asmenų, kurie atvirai pereitų į kitą pusę.
– Kodėl tie žmonės vis dar laisvai veikia? Atskirkime nuomonės reiškimą nuo kenkimo.
– Neseniai perskaičiau straipsnį, kad labai greitai kai kuriems iš tų žmonių bus pateikti kaltinimai ir byla bus perduota teismui. Atsimenu, jau prieš pusantrų metų sakiau, kad juos reikia patraukti atsakomybėn. Mane maloniai nustebino, kad prokuratūra padarė išvadas ir ruošiasi juos perduoti teismui.
– Reikia tikėtis, kad mūsų jėgos struktūros savo darbą atliks.
– Manau, jos dirba savo darbą. Saikingai jos galėtų pateikti visuomenei daugiau informacijos. Pasitikėti, remiantis vien tik tikėjimu, labai sunku.
