Nuomonės, kad Lietuvos valdžios atstovai neturėtų atsukti nugaros kadaise mus parėmusiam asmeniui, laikosi ir kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus. Būtent jis 2001 m., per antrąjį Dalai Lamos vizitą į Lietuvą, svečią priėmė prezidentūroje. Tąkart V.Adamkus į susitikimą atskubėjo netgi po operacijos iš Santariškių klinikų. Dar prieš D.Grybauskaitės sprendimą susitikti su Dalai Lama (tai paaiškėjo tik trečiadienį 16 val.) V.Adamkus, su Tibeto dvasiniu lyderiu planuojantis susitikti ir šįkart, dienraščiui tvirtino, kad dabartinių valdžios atstovų pozicija šiuo klausimu yra nemorali ir neprincipinga, o jokių sankcijų iš Kinijos, ko baiminamasi, esą tikrai nesulauktume.

– Pone prezidente, kaip vertinate situaciją, kad aukščiausi valdžios atstovai neplanuoja susitikti su Lietuvoje viešinčiu Dalai Lama?

– Dabartinės Vyriausybės ar valstybės vadovų nusistatymas man sunkiai suprantamas. Aš manau, kad tai susiję su darbų ir žodžių darna, dar reikėtų prijungti ir moralę. Kai mes kovojome dėl savo laisvės, nepriklausomybės, mes žvalgėmės ir ieškojome draugų, džiaugėmės kiekvienu atsiliepimu, palaikančiu mūsų poziciją. Kaip tik Tibetas – aš puikiai žinau ir jūs žinote – buvo vienas pirmųjų, kurie pasveikino ir pripažino mūsų teisę į laisvą gyvenimą. Šiandien Tibetas yra okupuotas, atimtos laisvo apsisprendimo teisės, ir kai jis žvalgosi į laisvojo pasaulio sąžinę ir yra reikalingas paramos, mes pasirenkame truputį skirtingą kelią, negu elgėsi tas pats Tibetas su mumis. Man tai  nepriimtina, bet aš šiandien kalbu neatstovaudamas jokiai užsienio politikai ar Lietuvos valstybės oficialiajai politikai. Tai moralės klausimas, į kurį turi atsakyti dabartiniai vadovai, o aš galiu tik apgailestauti. Iš savo pozicijos galiu pasakyti, kad ketvirtadienį susitinku su Dalai Lama.

– Seimo pirmininkas V.Gedvilas sako nesusitinkantis su Tibeto lyderiu, nes paiso URM rekomendacijos. Ar tokiu atveju jos būtina paisyti?

– Rekomendacijų gali būti visokių. Man atrodo, tai yra asmenų, šiuo atveju – Seimo pirmininko – apsisprendimas, priimti ją ar ne. Bet man tai nemoralu. Kai mums reikia pagalbos, tada šaukiame, ieškome, o kai į tokią padėtį patenka kiti, mes pradedame žaisti žaidimą, kuris variantas patogesnis.

– Kiek svarūs argumentai, kad, šalies vadovams susitikus su Dalai Lama, Lietuvai neva grėstų Kinijos sankcijos?

– Aš nematau absoliučiai jokių padarinių. Kitaip sakant, kartais net ir esant situacijai, kad galėtų būti kokių nors padarinių, klausimas yra tautos moralė ir principai. Laisvas apsisprendimas ir parodo, kaip suprantu, atsakomybę nešančių, politiką nustatančių žmonių nusistatymą. O šiuo atveju tikrai nematau, kad Lietuvai būtų kokių nors padarinių. Mes tiktai parodytume savo moralę ir principinį nusistatymą, kad esame už principus, už laisvę, už laisvą apsisprendimą ir tautų bei žmonių nepriklausomybę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vis dėlto susitiko su į Lietuvą atvykusiu Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama, nors, atrodo, tokį sprendimą lėmė visuomenėje kilusios diskusijos dėl valdžios abejingumo. Kiti valdžios atstovai su svečiu nesusitiks. Buvęs prezidentas Valdas Adamkus tokią jų poziciją vadina nemoralia.

(Ne)planuotas susitikimas

Keturių dienų vizito Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama XIV į Lietuvą atvyko bendru Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Tibetu grupės, Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos budistų bendruomenių kvietimu. Prezidentės darbotvarkėje susitikimas nebuvo suplanuotas, tačiau trečiadienio pavakarę paaiškėjo, kad D.Grybauskaitės privataus susitikimo su Dalai Lama galimybė vis dėlto derinama. Netrukus šalies vadovės "Facebook" profilyje pasirodė nuotrauka su lakonišku užrašu apie privataus pobūdžio susitikimą su Tibeto lyderiu.

Paskutinę minutę paskirdama susitikimą šalies vadovė savotiškai dūrė keliems kitiems valdžios atstovams, dar trečiadienio rytą besiteisinusiems, kad susitikimas kirstųsi su šalies vykdoma užsienio politika ir galbūt pakenktų santykiams su Kinija.

Pavyzdžiui, Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas pareiškė su Tibeto dvasiniu lyderiu nesusitiks, nes taip rekomendavo Užsienio reikalų ministerija (URM).

"Mūsų užsienio politiką vykdo URM, Vyriausybė vykdo užsienio politiką, aišku, mes turime irgi tam tikros įtakos kaip politikai, tai aš vykdau URM rekomendacijas", – taip Žinių radijui situaciją paaiškino V.Gedvilas.

Panašios pozicijos laikosi ir šiuo metu Strasbūre esantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Tiesa, jis naujienų agentūrai BNS kalbėjo dar atviriau, esą Lietuva laikosi "vienos Kinijos" politikos, tad būtent todėl susitikimų su Tibeto lyderiu nenumatyta. Moralinę paramą Kinijos teritorijoje esančiam Tibetui, anot ministro, suteiks eiliniai Lietuvos gyventojai.

"Manau, kad Dalai Lama pajus palaikymą iš žmonių. <...> Kiek žinau, Dalai Lama tikrai turės daug dėmesio ir turės labai dideles auditorijas, ir aš manau, kad tie, kas norės, galės jį išgirsti, pamatyti, ir tai svarbiausia", – teigė L.Linkevičius.

Premjeras Algirdas Butkevičius jau anksčiau yra pateikęs šypseną keliantį pasiaiškinimą, kad "negavo kvietimo" susitikti su Dalai Lama, o pats susitikimo taip pat neinicijavo.
Tibetas palaikė Lietuvą

Trečiadienį Tibeto laisvės rėmėjai Prezidentei įteikė 6 tūkst. Lietuvoje surinktų parašų, kuriais raginama Tibeto klausimą įtraukti į ES darbotvarkę. Aktyvistų teigimu, ES turėtų paraginti, kad būtų deramasi "dėl realios Tibeto autonomijos, Tibeto kultūros, jo unikalios gamtos".

Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės atstovai pabrėžė, kad Lietuvos valdžia Dalai Lamai turėtų parodyti kur kas didesnį dėmesį. Primenama, kad 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę jau balandžio 3 d. sulaukta Dalai Lamos sveikinimo telegramos, o kitais metais jis pirmąkart atvyko į mūsų šalį.

Kinija laiko separatistu

Dalai Lamą, kuris 1959 m. pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas laiko smurtą kurstančiu separatistu. Todėl Dalai Lamos susitikimams su kitų valstybių vadovais Kinija visada griežtai priešinasi. O pats dvasinis lyderis teigia tenorintis didesnės autonomijos savo tėvynei Himalajų kalnuose.

1989 m. Dalai Lama buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Politinių pareigų jis atsisakė 2011 m.