Tuo metu kiti partijų lyderiai negailėjo kritikos S. Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei bei teigė, kad įvestos karantino priemonės Lietuvoje buvo ženkliai perteklinės.

Ministro pirmininko atstovų perduotame laiške buvo pažymima, kad S. Skvernelis „šiuo metu eina tiesiogines premjero pareigas, todėl jo dalyvavimas debatuose negali būti užtikrintas“.

Laisvės ir teisingumo lyderis Remigijus Žemaitaitis retoriškai klausė, ar premjero nedalyvavimas debatuose, rodo jo atsainų požiūrį į visuomenę.

„Didžiausią darbą koronaviruso suvaldyme atliko Lietuvos žmonės ir Lietuvos medikai. Buvo susiklausymas ir vieningas darbas. Ko labiausiai trūko, tai koordinavimo centro. Mes tokio praktiškai nematėme, nebuvo aišku, kas yra atsakingas. Buvo lengvas chaosas, kurio metu buvęs premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas bandė kovoti su Aurelijumi Veryga, kovoje jis krito vienas. Kaip ir šiandien laidoje, atrodo tikrai svarbi tema visiems Lietuvos gyventojams, bet mūsų premjero, pagrindinio puodo maišytojo, nėra. Ar tai yra požiūris į visuomenę ir žmones, ar tiesiog tokia jo pozicija“, – teigė R. Žemaitaitis.

Pasak Seimo narės Ingridos Šimonytės, Vyriausybė karantino metu priiminėjo sprendimus jų nepaaiškinus visuomenei, kodėl tokie sugriežtinimai apskritai buvo priimami bei kada jie bus atšaukiami.

„Žmonės įsiklausė ir mes esame pastebėję, kad žmonės Vyriausybės nurodymų uoliai laikėsi. Tačiau, man atrodo, kad politikų priedermė yra priimti sprendimus, bet juos reikia ir paaiškinti. Kuomet mes pradėjome neatskirti, kodėl priimami tokie sprendimai, kas rekomenduoja juos priimti, kokie ekspertai rekomendavo juos priimti ir kokia jų seka... Netgi teko išgirsti tokių pasakymų, kad nereikia ieškoti logikos Vyriausybės pasiūlymuose, tai atspindi taip pat tam tikrą požiūrį. Tuomet galima buvo įtarti, kad žmonėms tiesiog patiko galia ir jie ta galia ėmė, deja, bet mėgautis“, – LRT rengtuose debatuose teigė I. Šimonytė.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tuo metu teigė, kad Vyriausybė koronaviruso metu ėmėsi tik draudimų, o ne tvarių bei ilgalaikių sprendimų.

„Buvo tik draudimai, o draudimai nėra valdymas. Draudimas nėra kūrimas. Draudimai dar tik atsilieps ir jie nėra išanalizuoti. Tai, kas vyksta dabar, atsilieps vėliau. (...) Mirtingumas nuo kitų ligų padidėjo kovo ir balandžio mėnesį labai staigiai, lyginat su praeitais metais. Lyg saugojo žmogų, kuris sirgo koronavirusu, jis tapo kaip medalis Vyriausybei, bet žmonės, kurie sirgo kitomis ligomis buvo palikti likimo valiai, net mirti“, – teigė Viktoras Uspaskichas.

Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, pirmąją koronaviruso bangą pavyko suvaldyti dėl atsakingo visuomenės elgesio.

„Lietuvoje žmonės yra labai atsakingi ir rekomendacijas priėmė labai gerai. Sunku buvo surasti taisyklių nesilaikiusių žmonių, nes jų tikrai laikydavosi. Ko labiausiai trūko, tai Vyriausybės drąsos laiku priimti sprendimus. Aš labai gerai atsimenu sausio ir vasario mėnesį, kuomet du mėnesius Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministerijos vaidmenyje, dangstė rezervo nebūvimą ir melavo visiems, kad visko turime, o iš tikrųjų neturėjome. Tai buvo labai didelė klaida (...) Buvo visiškai ignoruojamas privati medicina ir nevyriausybinės organizacijos, dėl to buvo prarasta labai daug laiko“, – sakė Laisvės partijos narys Remigijus Šimašius.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad karantino metu nereikėjo uždaryti smulkaus ir vidutinio verslo, nes, anot jo, žmonių srautus ten tikrai buvo galima kontroliuoti. Pasak jo, Vyriausybės priemonės karantino metu buvo ženkliai perdėtos.

„Tokiose situacijose kiekvienas sprendimas kažkiek yra vaistas, kažkiek ir nuodas, nes turi tam tikrą poveikį. Bet šiandien žiūrėdami atgal, mes galime drąsiai daryti išvadas, jog pasirinkta taktika buvo nutylėti ir bauginti žmones. Ji buvo skirta ne žmonių gelbėjimui ir emocinės būklės gelbėjimui, o sistemos gynimui. Sistemos, kuri neprisipažino klydusi, kuri mėgina išvengti atsakomybės. Ši sistema yra valdoma valdančiųjų. Tai sprendimai, kuriuos priimant nebuvo pateikti jokie atsakymai, šiandien padarė daugiau ekonominės žalos nei galėjo būti“, – teigė jis.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė ėmė drastiškų priemonių. Anot jos, jei ne opozicijos veikimas, tai valdantieji būtų eliminavę ir Seimo darbą koronaviruso metu.

„Akivaizdu, kad su pasitikėjimu šiai Vyriausybei yra blogai. Tiek su žmonių pasitikėjimu, tiek su privačiu sektoriaus pasitikėjimu, ar ta pačia savivalda, kuri buvo palikta dorotis su sudėtingomis situacijomis. Kalbant apie pirmosios bangos suvaldymą, mes turime užduoti klausimą, kieno sąskaita ji buvo suvaldyta, kokia to kaina ir kas už tai mokės. Visų pirma, tai žmonės, kurie laiku negavo pagalbos bei sergantys visomis kitomis ligomis. Kitas dalykas, tikrai buvo daug ekspromto, tai rodo greitųjų testų istorija bei daugelis kitų“, – teigė ji.