Pasak parlamentarės, Lietuvoje gyvena apie 230 tūkst. asmenų su negalia.

Socialdemokratai dar sausio pabaigoje raštu kreipėsi į Vyriausybę dėl blogėjančios neįgaliųjų padėties – įvardijo, ką reikėtų keisti.

„Tačiau nuo sausio mėnesio nematėme, kad Vyriausybė imtųsi spręsti bent dalį jų problemų. Juk žmonėms su negalia skaudžiai smogė pandemija ir kainos. Dėl infliacijos grėsmingai mažėjo jų pajamos, o socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos darėsi vis sunkiau prieinamos – arba visai nebepasiekiamos.

154 tūkst. žmonių su negalia yra darbingo amžiaus. 15 tūkst. – vaikai. 2020 m. trečdalis neįgaliųjų gyveno žemiau sąlyginės skurdo ribos, daug žmonių – net žemiau absoliutaus skurdo ribos“, – įspėja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė O. Leiputė.

Parlamentarė pažymi, kad valstybės parama žmonėms su negalia – „nepateisinamai maža“.

Kad kažkas ne taip, rodo ir tas faktas, jog šiuo metu dirba tik apie 44 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia – iš 153,7 tūkst.

„Išmokos svyruoja nuo 150 iki 337,5 euro. Praėjo jau daugiau kaip 11 metų nuo tada, kai Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Iki šiol žmonės su negalia Lietuvoje galynėjasi su milžiniškomis kliūtimis norėdami tiesiog pasinaudoti sveikatos priežiūros, švietimo paslaugomis, įsidarbinti, dalyvauti rekreacinėje veikloje, visuomeniniame ir politiniame gyvenime“, – pažymi parlamentarė.

Socialdemokratai savo kreipimesi ragino Lietuvos Vyriausybę „aktyviai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir neįgaliesiems garantuoti lygias teises bei sudaryti visas sąlygas jų savarankiškam gyvenimui“.

„Valstybė vis dar nesugeba garantuoti, kad negalią turinčių asmenų pajamos nebūtų mažesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Kad kažkas ne taip, rodo ir tas faktas, jog šiuo metu dirba tik apie 44 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia – iš 153,7 tūkst.“, – nurodo O. Leiputė.

Socialdemokratams susirūpinimą kelia ir mokinių su negalia situacija.

„Bendrojo lavinimo švietimo įstaigose (ne tik mokyklose, bet ir lopšeliuose – darželiuose) įtraukusis ugdymas dar nevirto realybe. Grėsmingai trūksta specialiųjų ir socialinių pedagogų, psichologų, logopedų ir padėjėjų. Neįgaliesiems vis dar sunkiai prieinami būreliai, sporto klubai ir t. t. Apmaudu visa tai konstatuoti šiandien“, – sako O. Leiputė.

Parlamentarė atkreipia dėmesį ir į šeimų poreikius, susijusius su negalią turinčių asmenų priežiūra.

„Vis dar neišspręsti laikino atokvėpio, palydimosios globos klausimai. Jauniems žmonėms (nuo 16 iki 24 metų), kuriems teikiamos socialinės globos (rūpybos) paslaugos, svarbu turėti žmogų (specialistą), kuris juos lydėtų savarankiškame gyvenime. Kasmet pilnametystės sulaukia apie 1 tūkst. vaikų, kuriems buvo skirta globa (rūpyba) – pradėdami gyventi savarankiškai, jie susiduria su skaudžiais iššūkiais“, – pabrėžia Seimo narė O. Leiputė.

Pasak jos, neišspręstų problemų sąraše – ir viešosios infrastruktūros kliūtys: nepritaikyti šviesoforai, perėjos, automobilių stovėjimo aikštelės, bankomatai ir daugybė kitų aspektų, trikdančių žmonių su negalia kasdienybę.

„Raginame valdžią teisiškai pripažinti, kad tinkamų sąlygų neįgaliesiems nesudarymas (neužtikrinimas) yra diskriminacijos dėl negalios forma. Taip pat būtina stiprinti globos įstaigose gyvenančių neįgaliųjų apsaugą nuo prievartos ir smurto“, – ragina parlamentarė.