Trečiadienio naktį įvairios Lietuvos įstaigos, įmonės, organizacijos vėl gavo elektroninius laiškus, juose rusų kalba grasinama susprogdinti jas, konkretus laikas nenurodomas.

Laiškai išsiųsti maždaug 2 tūkstančiais adresų, gauti iš penkių skirtingų elektroninių pašto adresų apie 2-3 valandą nakties, pranešė Policijos departamentas.

„Labai svarbu pastebėti, kad pasirenkamos būtent darbo dienos, kad būtų sutrikdyta visuomenės rimtis“, – sakė nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Policijos vadas pristatė naujienas ieškant grasintojų. Nustatyta, kad grasinimai siunčiami iš penkiolikos „Gmail“ adresų.

„Laiškų siuntėjai aktyviai dalyvauja „Telegram“ kanaluose sukurtose rusiakalbėse, prorusiškose grupėse“, – teigė generalinis komisaras Renatas Požėla.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau nekomentuojama, ar nustatyta, iš kurios šalies siunčiami grasinimai ir ar Lietuvos policijai gali būti pasiekiami patys grasintojai.

„Taip pat yra išsiųsti paklausimai „Google“ ir yra jau gauti tarpiniai atsakymai“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Tarnybos sulaukė kritikos iš prezidento.

„Mums viską pavyksta išsiaiškinti, kai įdedame pakankamai resursų ir kai tai yra didelio prioriteto klausimas“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Bet dar griežtesnė prezidento kritika, kad iš policijos nėra aiškių rekomendacijų.

„Yra tam tikri akivaizdūs dalykai, kuriuos išsiaiškinome. Turime spragų ir per lėtai adaptuojamės prie situacijos“, – sakė K. Budrys.

Anot prezidentūros, įstaigos jau turėjo gauti labai aiškius planus, kaip elgtis, jei grasinimas atrodo rimtas, jei kelia įtarimų arba akivaizdžiai melagingas.

„Turi būti labai aiški komunikacija ir instruktažas iš policijos. Vienu atveju reaguojame kaip į tikrą teroro grėsmę, kitu atveju, mes reaguojame šiek tiek padidintu budrumu ir taikome evakuaciją. Kitu atveju mes tiesiog ignoruojame“, – teigė K. Budrys.

Po prezidentūros kritikos – neplanuota spaudos konferencija Vidaus reikalų ministerijoje.

„Nekelti panikos, bet išlikti budriais. Visų mūsų atsakomybė yra stebėti aplinką“, – kalbėjo generalinis komisaras.

Policija siūlo ignoruoti grasinimus bei nenutraukti veiklos.

„Kai neturime kitokios informacijos, kitokių įtarimų, kad kažkas gali įvykti, reikia nereaguoti į tokius įvykius“, – sakė R. Požėla.

Masiniams grasinimams įkurta speciali telefono linija, kad nestrigtų bendrasis pagalbos centras. Policija sako nustačiusi, kad grasinimai laiškuose – melagingi.

„Kriminalinės policijos biuras padarė išvadą, kad grasinantys laiškai yra melagingi ir nėra realaus pavojaus“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Anot prezidentūros, kol nėra aiškių planų skirtingoms situacijoms, tol įstaigos ir svarsto, ką daryti. Grasintojai to ir siekia.

„Nebus taip, kad ateityje išvengsime tokių situacijų. Nebus taip, kad poryt niekas nebeatsiųs laiško. Svarbiausia, kaip mes reaguojame, ką mes darome. Turime, kur pasitempti“, – sakė K. Budrys.

Svarbiausia, kaip mes reaguojame, ką mes darome. Turime, kur pasitempti.

Anot Vyriausybės, ataka tęsis tol, kol įstaigos reaguos į melagingus pranešimus.

„Jei mokyklos pasimetusios, nutraukia mokymosi procesą, tai tie grasinimai gali tęstis ilgiau nei turėtų“, – teigė V. Vitkauskas.

Širvintų mokyklose antradienį tiesioginis ugdymas nutrauktas, pamokos – nuotoliu. Vakare nuspręsta likusias tris šios savaitės dienas pamokas tęsti mokyklose.

Širvintų merė policijos rekomendacijas vadina niekinėmis. Esą atsakomybė numesta įstaigų vadovams.

„Mokyklos vadovas turi nuspręsti, ar yra pagrindo, ar nėra pagrindo. Tai dabar, kai guli 500 kuprinių, 500 krepšelių, mokyklos vadovas turi turėti arba neturėti pagrindo. Žiūrint į šitas rekomendacijas, nepykite, bet nei verkti, nei juoktis nesinori“, – kalbėjo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Svarstoma blokuoti elektroninio pašto adresus, kad mokyklos grasinimų nebegautų arba nematytų, kas siunčiama iš tų pačių adresų.