Premjeras Algirdas Butkevičius, įvertinęs Vyriausybės metų darbą, gailisi tik įstrigusių derybų su "Gazprom" ir "Chevron" pasitraukimo, o pensijų atkūrimas, anot jo, nebus paankstintas. Į Turniškes premjeras žada keltis tik Seimo priverstas, o kalbas apie susitarimą su Dalia Grybauskaite nedalyvauti prezidento rinkimuose vadina sąmokslo teorijomis.

– Premjere, praėjus metams, kurie beveik sutampa su Vyriausybės darbo metais, galbūt jau galite įvertinti didžiausias savo Vyriausybės nesėkmes bei didžiausius pasiekimus? Galite pradėti ir nuo pliusų.

– Aš norėčiau, kad Lietuvoje tiek politikų, tiek žurnalistų požiūris keistųsi ir visi pradėtų kalbėti nuo pozityvių dalykų, nes tas pesimizmas jaunus žmones žlugdo. Žiniasklaida, manau, prie to turėtų labiausiai prisidėti. Vienas kolega, lietuvis, neseniai grįžęs iš Australijos, kuris bendrauja su jaunimu, man pasakojo, kad jaunimui yra įskiepyta mintis emigruoti iš Lietuvos. Mes turime suprasti, jog esame maža šalis ir turime kalbėti pozityviai.

Kalbant apie klaidas, nenorėčiau pabrėžti "klaidų" – galbūt buvo keltų tikslų, prioritetų, kurie nebuvo įgyvendinti dėl įvairių priežasčių. Pirma, mes, pavyzdžiui, tikėjomės, kad galbūt mums pavyks susitarti su "Gazprom". Apie tai buvo kalbamasi ir su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu Sankt Peterburge, kad iki vasaros pavyks susitarti ir dujų kaina Lietuvai bus teisinga. Bet vis dėlto kokius du mėnesius jokių "Gazprom" atsakymų į tam tikrus mūsų pasiūlymus negavome. Manėme, kad viskas prarasta, bet šiuo metu vėl viskas pajudėjo, nors ir lėtu tempu.
Kitas svarbus dalykas – reikia pripažinti, jog dėl Seime priimtų naujų įstatymų "Chevron" pasitraukė iš Lietuvos. Šiame kabinete jiems buvo aiškiai pasakyta: visos sąlygos bus suderintos, nepaisant to, kad buvo pradėta svarstyti per 20 įstatymų Seime, kai kurie jų buvo ir priimti. Bet tai, aš manau, – ne Lietuvos problema, bet ir Europos Parlamento, kur buvo išsakyta skeptiška nuomonė. Įvertinkime ir Lenkiją, iš kurios pasitraukė "Chevron". Neseniai buvau Rumunijoje ir pats mačiau, kaip žmonės piketuoja prie vyriausybės pastato. Bet aš bendrovės pasitraukimą vertinu kaip vieną iš nesėkmės atvejų, nes mes, kaip šalis, turėtume žinoti, ar turime savo gelmėse dujų, naftos.

Taip pat norėjosi, kad kai kurie įstatymai, pavyzdžiui, centralizuoto turto valdymo, Seime būtų priimti greičiau.

– Prezidentė jus netikėtai pagyrė būtent dėl derybų su "Gazprom", t. y. dėl tvirtos jūsų pozicijos. Galbūt jau galite atvirai įvardyti, kokias konkrečiai sąlygas Lietuvai kėlė rusai? Kita vertus, ar aktyvi mūsų politikų laikysena dėl Ukrainos žmonių eurointegracinių siekių, apskritai pozicija Rytų partnerystės programoje, taip pat su energetika susijusių įstatymų pertvarka nesutrukdys tolesnėms deryboms? Juk šios derybos, turbūt akivaizdu, yra daugiausia politika, o ne ekonomika?

– Taip, teisingai pastebėjote – politiniai sprendimai čia, aš manau, sudaro 60–65 proc. Nes kita dalis yra trečiasis energetikos paketas – jie buvo labai nepatenkinti, kad Lietuva eina tuo keliu, ne vieną kartą buvo išsakyta ta mintis. Ne paslaptis – yra ir arbitražo klausimas, kuris juos labai jaudina. Mes aiškiai pabrėžėme, kad visas šis paketas, numatytas dar ankstesnės Vyriausybės, nesikeičia, kad mūsų Vyriausybė neketina sukti ienų į kitą pusę. Jie tą informaciją žino. Aišku, Rytų partnerystė čia irgi veikia – nors kai kalbiesi, Rusija to nemini, bet, man atrodo, tai irgi suprantami dalykai: savaitę pasižiūrėję įvairias Rusijos televizijas ir padarę monitoringą, kuri šalis pastaruoju metu dažniausiai kritikuojama, tikriausiai pamatytume, kad tai esame mes.

– Aplinkos ministerija ketina skelbti naują skalūnų žvalgybos konkursą. Ar dar tikite, kad po "Chevron" istorijos atsiras norinčių konkurse dalyvauti?

– Taip, Aplinkos ministerija turi tokį Vyriausybės pavedimą. Sunku atsakyti į šį klausimą – yra tam tikra rizika tų bendrovių investicijoms, nes tos investicijos buvo planuojamos gan didelės. Bet tikiuosi, kad gal ir pačioje Europoje susirinkęs naujas Europos Parlamentas priims teisės aktą, apibrėžiantį skalūnų žvalgybą, su pozityvia nuostata. Tada daug lengviau būtų kalbėtis su visuomene – manau, ir mūsų atveju reikėjo daugiau kalbėtis su bendruomene, kuri ten gyvena, nėra iki galo išaiškinta, kaip žvalgybos darbai būtų atliekami, kokių yra grėsmių ir kaip jos būtų šalinamos, jei jų atsirastų. O dėl susidomėjimo konkursu – manau, jis bus.

– Seimo pirmininkė, užėmusi postą, ėmė itin aktyviai reikštis ir užsienio, ir vidaus politikoje, netgi dalyti pažadus už Vyriausybę – tiek dėl dalies pensijų atkūrimo dar 2013 m. pabaigoje, tiek dėl to, kad minimalus mėnesinis atlyginimas gali jau šiemet kilti iki 1500 litų. Ar dėl tokio jos aktyvumo, kuris galbūt kelia problemų, politinėje taryboje nebuvo kalbama? Galbūt apskritai jaučiatės šantažuojamas vienos ar net kelių partijų?

– Apie pensijų atkūrimą buvo kalbama politinėje taryboje – Darbo partijos atstovai pasiūlė įtraukti į darbotvarkę klausimą, kad pensijos būtų pradėtos kompensuoti vos ne gruodį ar sausio bei vasario mėnesiais. Bet po stipresnio pokalbio kiti koalicijos partneriai palaikė mano poziciją, ir tam jų siūlymui nebuvo pritarta. Reikia pripažinti, kad klausimas, kai Vyriausybė įsipareigoja kompensuoti pensijas, yra jautrus, bet galiu patikinti, kad niekada nebus daromi sprendimai, kurie nepagrįsti ekonomine logika. Šis klausimas aktualus ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms. Teko neseniai kalbėti su Nobelio premijos laureatu Robertu Shilleriu. Jei panagrinėsime Italiją, Ispaniją... Juk daugiausia žmonių, ateinančių į rinkimus, yra pensinio amžiaus. Tad jei priimsi greitą politinį sprendimą ir patenkinsi trumpalaikius poreikius, bet neatliksi analitinio darbo dėl ilgalaikio proceso padarinių, tai gali mūsų šalį nugramzdinti labai giliai į dugną. Pažiūrėkime, kas nutiko po ekonominės krizės Latvijoje, Estijoje ir kas – Lietuvoje: Latvijoje viešųjų finansų situacija buvo pati blogiausia. Bet šiuo metu visi Latvijos makroekonominiai rodikliai geresni. Mane džiugina ir tai, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis didėja, vartojimas auga, ir, svarbiausia, auga darbo našumas, nes infliacija mažėja. Šiuos procesus reikia stebėti, nes jei infliacija didėtų kartu su darbo užmokesčiu, tai būtų grėsmės tam tikriems burbulams. Tad aš manau, kad mes jas kompensuosime, bet reikia stebėti sausio–kovo mėnesio tendencijas, tada galėsime prognozuoti ir likusią metų dalį, nes, pavyzdžiui, lapkričio mėnesį PVM surinkimas taip smarkiai pasikeitė, kad net aš pats nesitikėjau.

– Bet Darbo partijos atstovai sako, kad refinansavus "Sodros" paskolas pensijas galima pradėti grąžinti greičiau, gal jau kitų metų pirmą ketvirtį.

– Jei jie būtų detaliau paaiškinę... Na, jei skola paimta su didesnėmis palūkanomis, o dabar refinansuoji skolindamasis su mažesnėmis, ta palūkanų dalis gali leisti sutaupyti. Bet juk tai dar reikia įgyvendinti, išleisti vertybinius popierius. Taip, tai yra vienas iš variantų, kuriuos galėtų įgyvendinti Finansų ministerija.

– Kas jums nepatinka Seimo darbe?

– Norėtųsi, kad pateikus įstatymus Seime svarstymo procedūra komitetuose vyktų greičiau. Kai kada reikėtų susitelkimo, ypač svarstant tuos projektus, kurie sudėtingesni, kai reikia pasikviesti iš šalies ekspertų.

– Grįžkime į Vyriausybės darbo pradžią. Buvote kaltinamas dažna nuotaikų kaita, kai ryte pasakydavote vienaip, o vakare – jau kitaip. Gal tie persigalvojimai susiję su koalicijos partnerių spaudimu?

– Tokių realių persigalvojimų negalėčiau atsiminti. Bet pradžioje, tvirtinant Vyriausybę, buvo didžiulis spaudimas. Tikriausiai atsimenate, kad kai kurie ministrai nebuvo tvirtinami iki paskutinės dienos. Kitas dalykas – nepaprastai skubiai reikėjo įgyvendinti ir kai kurias programines nuostatas. Tai buvo gruodžio 13 d., reikėjo kai kuriuos dokumentus pateikti greičiau. Bet naktimis nedirbome kaip praėjusi Vyriausybė. Gal kai kuriuos žingsnius, kurie buvo pradžioje suplanuoti, pavyzdžiui, saulės energetiką, reikėjo stabdyti, keisti – tai vėliau sakė ir pats energetikos ministras. Tokius dalykus buvo galima priklijuoti ir tai buvo labai puikiai išnaudota.

– Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas – pakibęs, sudaryta komisija vėl atideda savo sprendimą dar keliems mėnesiams. Tad kokia tikimybė, kad vasarį, kaip jūs žadėjote, elektrinės likimas paaiškės? Ar nenutiks taip, kad "Hitachi", matydama Vyriausybės neryžtingumą, pati nebenors dalyvauti?

– Jokių atidėjimų nėra. Bet aš kartais pagalvoju – iš kur gimsta tos sąmokslo teorijos, tam tikri burbulai viešojoje erdvėje? Visada atsakingai, rimtai kalbu. Buvau labai priblokštas, kai buvo organizuojami mano vizitai Latvijoje ir Estijoje kartu su delegacija, išgirdau pasisakymų, kad Lietuva tik kalbėjosi su "Hitachi", bet nesikalbėjo su partneriais. Buvo netgi taip parodytos kai kurios kalbos, tarsi aš kaltinau latvius ir estus <...>, o estų ministras pirmininkas pasakė, kad per tą laiką, kai vyko derybos tik tarp Lietuvos ir "Hitachi", Estija investavo į energetikos sektorių 1 mlrd. eurų. Mes įkalbinėjome grįžti prie bendros Baltijos energetikos rinkos sukūrimo klausimo, kalbėjome dėl mūsų tinklų sinchronizavimo su Vakarų energetiniais tinklais ir dėl atominės elektrinės. Naujausiame ministrų susitikime Rygoje VAE klausimas buvo priimtas tylumoje. Bet paskutiniu momentu pavyko įrašyti, kad pradedamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyresniųjų pareigūnų, atsakingų už energetiką, darbas. Tad vasario mėnesį turi būti pateikti aptarti tam tikri duomenys.

Esame išnagrinėję ir visus Didžiosios Britanijos variantus, ką darė prancūzai, kurie tame jų atominės elektrinės projekte veikė kaip investuotojai. Atrodo, tokia turtinga šalis. Bet jie nusprendė neinvestuoti. Ir tik paskutiniu momentu priimtas sprendimas, kad jei elektros energijos gamybos kaina bus aukštesnė nei rinkoje, valstybė tam tikrą laikotarpį įsipareigoja skirtumą padengti. Bet jei gamybos kaina bus mažesnė, tam tikrą dalį pelno investuotojai atiduos valstybei. Vasarą, kai turėjome neformalią ministrų tarybą Estijoje, – be kaklaraiščių, kur būna tik žmonos ir apsauga, – irgi buvo kalbama apie tokį modelį, kurį ką tik paminėjau.

– Artėja prezidento rinkimai. Kaip vertinate jūsų kandidato – Zigmanto Balčyčio – galimybes patekti į antrąjį ratą? Kaip vertinate tai, kad kitos partijos, išskyrus Darbo partiją, nedelegavo nieko, o apie dalyvavimą rinkimuose kol kas tyli ir visuomenės favoritė Dalia Grybauskaitė? Beje, kodėl iš tiesų nekandidatuojate pats? Buvo net kalbama, kad Prezidentės komplimentas jūsų Vyriausybei – gražus gestas jums nusprendus nekonkuruoti su ja rinkimuose...

– Z.Balčytis dirbęs ne vienoje Vyriausybėje, ėjęs ir premjero pareigas. Kita jo gera savybė – stiprus atsakomybės jausmas, darbe į visus klausimus jis žiūri rimtai. Turėdamas politinės patirties jis moka bendrauti ir su visuomene. Taip, reikia pripažinti, kad Prezidentė, nenuvertinant kitų kandidatų, – pagrindinė jo varžovė. Bet politinė situacija gali pasikeisti ir per vieną dieną. Žiūrėkite, Rumunijoje viena partija buvo labai populiari, kaip ir premjeras, bet priėmė vieną nepopuliarų įstatymą ir žiūrėkite, kas pasidarė, – masiniai piketai. Žmonių nuomonė radikaliai pasikeitė per dieną.

O dėl mano nekandidatavimo – girdėjau tas kalbas, jog Prezidentė giria dėl to, kad nekandidatuoju. Bet čia nėra jokios paslapties – esu jau ne kartą pasakęs: jei būsiu tame poste, t. y. ministro pirmininko, tikrai nekandidatuosiu prezidento rinkimuose. Neįsivaizduoju, kaip dabar man, premjerui, reikėtų konkuruoti su Prezidente. Manau, tikrai labai nukentėtų darbas ir Vyriausybei, ir valdančiojoje daugumoje. Kam reikėjo laukti tai pranešant? Žinote, kai kurie mūsų specialistai sako, kad reikėjo dar palaukti, aš pats buvau pasiruošęs anksčiau pasakyti.

– Užsiminėte, kad 2014-aisiais šildymas pigs. Galbūt žinote, kiek pats mokate už šildymą ir kiek pavyks sutaupyti?

– Tai priklauso nuo to, kokia temperatūra lauke. Mano butas – 78 kv. metrų ploto. Daugiausia už šildymą esu sumokėjęs 450 litų. Taip, tai palyginti nedaug, aišku, namas pastatytas ne per seniausiai.

– Kalbant apie būstą, pajudėjo ir prezidento rezidencijos statybų darbai Turniškėse, planuojama juos baigti 2014-ųjų pabaigoje. Negalvojate persikraustyti? Galbūt žmona jau planuoja interjero detales?

– Mano žmona yra labai išmintinga ir tokiuose dalykuose tikrai nedalyvaus – ji puikiai supranta, kad tai niekada nėra ir nebus jos ar mano nuosavybė. Mes kol kas apie kėlimąsi į Turniškes tikrai nekalbame. Man nepatinka, kai kartais metami tam tikri vos ne kaltinimai, bet nesuprantu dėl ko – tegul Seimas priima sprendimą ir kam nors išnuomoja tą objektą. Čia, kur dabar gyvenu, man labai geros sąlygos, į darbą atvykstu per 5 minutes. Aišku, grįžęs po parduotuves nevaikštinėju. O jei Seimas pasakys, kad man tai reikia vykdyti pagal įstatymus, būsiu priverstas tai padaryti. Nors to visai netrokštu.

– Ar teko sulaužyti taisykles ir sėsti pačiam prie automobilio vairo per tuos metus, kai esate premjeras?

– Na, vairavimo įgūdžių, manau, nepraradau, nors tikrai nevairavau. Manau, kai stažas yra didelis, tuos įgūdžius atgausiu gan greitai.