Ji įregistravo tokio kreipimosi projektą, kuriame siūloma paprašyti KT įvertinti, ar Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnis, „ribojantis asmenims galimybę mokytis valstybės finansuojamose vietose profesinio mokymo įstaigose, atsižvelgiant tik į tokių asmenų išsilavinimą ir anksčiau įgytas kvalifikacijas“, neprieštarauja Konstitucijai.

Anot Seimo narės, 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja Profesinio mokymo įstatymo redakcija, o nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo šio įstatymo  naujas 37 straipsnis „Teisės į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą neturintys asmenys“, kuriame nustatyta, kokie asmenys negali pretenduoti į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą.

„Taigi nuo 2019 metų yra apribota galimybė asmenims mokytis profesijos ir įgyti kvalifikaciją valstybės finansuojamoje vietoje, jei asmuo atitinka įstatymo 37 straipsnyje  numatytus atvejus (...) Nors Konstitucija numato, jog mokymas profesinėse mokyklose yra nemokamas, visgi įstatymas  nustato asmenims apribojimus mokytis valstybės finansuojamose vietose. Įstatyme numatyti apribojimai nustatyti atsižvelgiant tik į asmenų išsilavinimą ir įgytas kvalifikacijas anksčiau, nesiejant su valstybės poreikiais ir finansinėmis galimybėmis, t. y. matant tam tikros kvalifikacijos, profesijos darbuotojų trūkumą ir valstybei išgalint finansuoti daugiau profesinio mokymosi vietų, asmenys, patenkantys į įstatymo 37 straipsnio reguliavimą, negalėtų nemokamai įgyti valstybėje trūkstamos ar reikalingos profesijos kvalifikacijos ir taip patenkinti pačios valstybės interesus bei poreikius“, – sakoma kreipimosi į KT tekste.

Jame daroma išvada, jog tokia įstatymo nuostata  nepagrįstai riboja asmenų galimybes nemokamai mokytis pagal profesinio mokymo programas, nors Konstitucijoje  įtvirtinta, kad mokymasis profesinėse mokyklose yra nemokamas.

„Tokiu atveju yra pažeidžiamas konstitucinio proporcingumo principas, ribojant tokių asmenų teises mokytis labiau nei tai yra būtina. Tuo pačiu yra ignoruojamas tiek darbo rinkoje egzistuojantis tam tikrų profesijų poreikis, tiek pačios valstybės finansinės galimybės finansuoti valstybei reikalingų ir trūkstamų profesijų mokymą valstybės finansuojamoje vietoje“, – sakoma kreipimosi tekste.

Kreipimosi į KT iniciatorė, Seimo Švietimo ir mokslo komitete dirbanti S. Lengvinienė pažymi, kad įstatymo 37 straipsnis riboja mokymosi visą gyvenimą galimybių įgyvendinimą, remiantis tuo, kad asmuo jau yra įgijęs valstybės lėšomis išsilavinimą ar kvalifikacijas.

„Net ir tokiu atveju, jei asmens įgytas aukštasis išsilavinimas ar kvalifikacija dėl besikeičiančio gyvenimo taptų nebereikalingi ar mažiau paklausūs, ir asmeniui dėl to tektų persikvalifikuoti, patirtos finansinės sąnaudos tektų pačiam asmeniui. Tokiu atveju valstybė neskatina mokymosi visą gyvenimą principo, neskatina visuomenės mokytis, tobulėti, prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos. Valstybė kaip tik riboja galimybes asmenims valstybės finansuojamoje vietoje įgyti naujų kvalifikacijų ar profesijų – tokiu atveju nėra patenkinami ir pačios valstybės poreikiai ir interesai, kadangi su laiku atsiras naujų profesijų poreikis bei specialistų trūkumas“, – sakoma kreipimosi į KT tekste.

Jame akcentuojama, kad įstatymo 37 straipsnis apriboja asmenims galimybę mokytis visą gyvenimą, mokytis, įgyti naujų žinių, kvalifikacijų, profesijų.

„Nors Konstitucija užtikrina asmenims mokslo prieinamumą, įtvirtinant, kad mokslas profesinėse mokyklose yra nemokamas, tačiau įstatymo 37 straipsnis kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikimo Konstitucijai“, – sakoma dokumento projekte, kuriuo siūloma Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą.