Tuo metu projekto kritikai frakcijoje sako, kad tai atneštų naują, Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą ir ilgainiui atvertų kelią įvaikinimui.

Vienas iš projekto rengėjų, Žmogaus teisių komiteto narys A. Navickas pabrėžė, kad tikslas buvo bendrai parengti „nuosaikų projekto modelį, atitinkantį vakarietiškus standartus“, bet „nubrėžti tam tikrą raudoną liniją kalbant apie vaikus, santykius su trečiuoju asmeniu“. Jis pabrėžia, kad projektą pasirašė ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, konservatorių deleguota premjerė Ingrida Šimonytė.

Negaliu garantuoti, kad projektas praeis. Galiu prognozuoti, kad dauguma frakcijos palaikys, bet tikrai ne visi, įsivaizduoju, apie 60 proc. pagal nuotaikas.

„Ar net ir tokį projektą frakcija palaikys – mes tikrai frakcijoje esame sutarę, kad tokiais klausimais, kurie kelia daug kontroversijų, tikrai balsuosime laisvai. Negaliu garantuoti, kad projektas praeis. Galiu prognozuoti, kad dauguma frakcijos palaikys, bet tikrai ne visi, įsivaizduoju, apie 60 proc. pagal nuotaikas“, – teigė A. Navickas.

Jo teigimu, projektui nepritariantys frakcijos kolegos nerimauja, kad tai bus „tik pirmas žingsnis“ vėliau siekiant įtvirtinti ir įvaikinimo galimybes partneriams. Politikas pabrėžė, kad „čia neturėtumėme bijoti“, nes partnerystė nėra prilyginama santuokai.

M. Morkevičiaus / ELTOS  nuotr.

P. Saudargas: tai pakeistų šeimos modelį

Tuo metu Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas sako projekto nepalaikysiantis, nes kaip ir kiti priešininkai laikosi požiūrio, kad šeimos sampratos pagrindas yra „prigimtinis lyčių papildomumas ir šeima laikytinos tik tos bendro gyvenimo formos, kuriose vaikas gali turėti tėtį ir mamą“, net jei jie kartu ir negyvena.

„Nepritariame partnerystės instituto įteisinimui Lietuvoje todėl, kad lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas atneštų Konstitucijoje nenumatytą, naują šeimos kūrimo pagrindą į Lietuvos teisę. Kitaip tariant, lyčiai neutrali partnerystė suteiktų valstybėje viešai pripažįstamą šeimos statusą tos pačios lyties poroms. Kitais žodžiais tariant, partnerystė – tai santuokos pakaitalas, leidžiantis, apeinant Konstituciją, homoseksualioms poroms pasiekti tas pačias teisines pasekmes kaip ir sutuoktiniams: įgyti šeimos teisinį statusą“, – feisbuke teigė politikas.

Kitaip tariant, lyčiai neutrali partnerystė suteiktų valstybėje viešai pripažįstamą šeimos statusą tos pačios lyties poroms.

Anot jo, tai pakeistų Lietuvoje galiojančią šeimos sampratą, t.y. būtų atsisakyta „lyčių skirtingumo ir papildomumo“ bei svarbiausio šeimos siekio „užtikrinti geriausią aplinką vaikams gimti ir augti“.

Politikas taip pat sako, kad tai atvertų galimybes teismuose siekti prilyginti partnerystę santuokai bei kelti klausimus dėl įvaikinimo, nors pripažįsta, kad pačiame projekte apie tai nekalbama, kaip „nekalbama ir apie draudimą tos pačios lyties partneriams juos įsivaikinti“.

„Įteisinus vienos lyties šeimas, sprendžiant įsivaikinimo, reprodukcinių paslaugų klausimus, valstybė nebegali prioriteto teikti vaiko interesui turėti tėtį ir mamą, nes tai laikoma diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu. Vadinasi, ilgainiui grįžtama ir prie vaikų įvaikinimo homoseksualių porų partnerystėse klausimo. Nepritariame vaikų įvaikinimui homoseksualiose šeimose, nes tokiu būdu paminama vaiko teisė turėti ir tėvą, ir mamą, o suaugusiųjų norai iškeliami aukščiau geriausių vaiko interesų“, – sako jis.

P. Saudargo nuomone, esminis klausimas – ar partnerystė būtų pripažįstama šeima, ar ne, nes šeimos sampratos keitimas įmanomas tik referendumo keliu.

„Jeigu pripažįstama, ji įgauna visas šeimos teises. Kadangi šeima yra visuomenės pagrindas, šeimos sampratos keitimą gali nuspręsti tik pati visuomenė referendumo būdu“, – tvirtino konservatorius.

Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Partnerystė projekte apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Įstatymo iniciatoriai teigia, kad jis reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius.