Mažiausias dėmesys
Šiuo metu Seime ruošiamasi priimti naują Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais (Darbotvarkę) iki 2035-ųjų. Verda diskusijos, kyla ginčų: ar ši Darbotvarkė tikrai lygiavertiškai orientuota į visas priklausomybes ir ar priėmus ją tokią, kokia yra šiandien, ir paskyrus biudžetą nebus atvejo „pinigai į balą“?
Darbotvarkės dokumentas puikiai pažįstamas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjai Simonai Bieliūnei. Ji dalyvavo rengiant ankstesnę strateginę 2018–2028 m. Nacionalinę programą, kurią pakeis naujoji Darbotvarkė.
S. Bieliūnė sako, kad, lyginant šiuos du dokumentus, nesunku pastebėti, kad juose dažnai kartojamos tiek labai panašios problemos, jau seniai egzistuojančios šalyje, tiek jų sprendimo būdai. Nuo 2018 m. kovoje su psichoaktyviosiomis medžiagomis – narkotikais, pavojingais prekursoriais, alkoholiu ir tabaku – Lietuva padarė labai nedidelę pažangą.
Kryptis: S. Bieliūnės teigimu, Lietuvoje jau daug metų taikomos narkotikų žalos mažinimo priemonės, tabako žalos mažinimo praktikos nėra, kadangi šalis pasirinko laikytis tokios pozicijos, kaip ir PSO. (L. Balandžio/BNS nuotr.)
Naujosios Darbotvarkės situacijos analizėje teigiama, kad mažiausia pažanga padaryta būtent narkotikų vartojimo ir prevencijos srityje. Per penkerius metus narkotikus vartojusių Lietuvos gyventojų dalis padidėjo nuo 11,5 proc. 2016 m. iki 14,1 proc. 2021 m. Nepaisant to, šis skaičius vis dar yra perpus mažesnis nei ES šalių vidurkis – 28,9 proc., kurį nurodo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC).
Dėl to išskirtinis dėmesys Darbotvarkėje skiriamas būtent narkotikų problemai. Tačiau S. Bieliūnė atkreipia dėmesį, kad iš psichikos sveikatos paslaugų perspektyvos, kuri yra labai svarbi kovojant su priklausomybėmis, mažiausias dėmesys skiriamas priklausomybę nuo tabako turintiems žmonėms.
„Kita vertus, Respublikinis priklausomybės ligų centras parengė metodiką ir pradėjo aktyviai teikti pagalbą rūkantiems žmonėms. Vyksta ir šeimos gydytojų mokymai, kaip atpažinti šitą problemą“, – tikina sveikatos apsaugos ministro patarėja ir priduria, kad greitai bus įsteigta ir nacionalinė norinčiųjų mesti rūkyti pagalbos telefono linija. Ją rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Kai mokslininkai pristatė duomenis iš Jungtinės Karalystės ir Pasaulio sveikatos organizacijos nuomonę, kuri suformuota remiantis kitais tyrimais, įvyko trumpas ekspertų ginčas.
Specialisto akimis
Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Adomas Bieliauskas, vedantis norinčiųjų atisakyti priklausomybės nuo nikotino grupinę terapiją „Tu gali mesti rūkyti“, teigia, kad efektyviausias šio žalingo įpročio gydymo būdas yra psichologinių intervencijų kombinacija su vaistais.
Dirbant su rūkymo priklausomybę turinčiais asmenimis, psichologinės pagalbos prieinamumas Lietuvoje turėtų būti didesnis, pabrėžia A. Bieliauskas.
„Kadangi elgesio keitimo technikos, psichologinės intervencijos ar psichoterapija yra labai svarbi priklausomybės nuo nikotino gydymo dalis, reikėtų užtikrinti, kad žmonės galėtų gauti tokią pagalbą. Nemokamos individualios konsultacijos ar grupinė terapija toli gražu nėra lengvai pasiekiama daugumai bandančių mesti rūkyti“, – teigia jis.
Kita dalis – medikamentinio gydymo kompensavimas. „Tai padidina tikimybę mesti rūkyti du tris kartus, tačiau yra gana brangu. Turint omenyje, kad rūkymas yra labiau paplitęs tarp mažesnes pajamas gaunančių žmonių, konsultuodamas pacientus dažnai susiduriu su tuo, kad žmonėms kombinuotas medikamentinis gydymas yra per brangus“, – sako A. Bieliauskas.
Gydytojas neatmeta ir tabako žalos mažinimo vaidmens – mano, kad šios praktikos taikymas turi daug perspektyvų. Deja, Darbotvarkėje atsispindi tik narkotikų žalos mažinimo klausimai.
Būtent čia pastaruoju metu kyla bene daugiausia diskusijų: kodėl kalbant apie narkotikus žalos mažinimo politika yra aiškiai suformuluota, numatyti konkretūs žingsniai, o tabako žalos mažinimo nelieka?
Visuotinai pripažįstama, kad žalos mažinimas yra labai svarbi kovos su priklausomybėmis dalis. Jis skirtas žmonėms, kuriems atsisakyti priklausomybės nepavyksta arba to padaryti jie nenori. Tokiems asmenims teikiamos paslaugos, kad jie galėtų rinktis sveikatos požiūriu kokybiškesnį gyvenimo būdą.
S. Bieliūnė aiškina, kad nors Lietuvoje jau daug metų taikomos narkotikų žalos mažinimo priemonės, tabako žalos mažinimo praktikos nėra, kadangi šalis pasirinko laikytis tokios pozicijos, kaip ir PSO.
„Kai, rinkoje atsiradus naujų gaminių (kaitinamojo tabako, vadinamųjų garinimo priemonių), buvo pristatoma, kad tai yra mažesnę žalą sukeliančios priemonės, PSO iš karto ėmėsi apibrėžti, kad kol kas nepakanka mokslinių tyrimų ir tokie produktai yra naudojami per trumpai, kad galėtume pasakyti, jog jie sukelia mažesnę žalą sveikatai. Tradicinio tabako rūkymo padarinius stebime jau daugybę metų ir turime daugybę mokslinių tyrimų ir įrodymų, kokių ilgalaikių padarinių sukelia jo vartojimas“, – pabrėžia A. Dulkio patarėja. Pasak jos, dabar galima analizuoti tik naujų produktų sudėtį.
Prieštaringos žinios
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pripažįsta, kad šiuo metu Seime diskusijos sukasi aplink tabako žalos mažinimo klausimus. Esminis jų – ar nauji tabako gaminiai gali būti taikomi kaip žalos mažinimo priemonės.
„Yra prieštaringų žinių: verslas pateikia gana rimtų mokslinių institucijų darbų, iš kurių galime matyti, kad kaitinamasis tabakas daro mažesnę žalą negu cigaretės ir elektroninės cigaretės. Tačiau mūsų mokslininkai, politikai ir tarnybos abejoja, ar tokius produktus būtų galima naudoti kaip žalos mažinimo priemonę“, – sako A. Matulas.
„Kadangi yra radikaliai skirtingos pozicijos, mes ir svarstome šią Darbotvarkę neformaliai. Atidėjome jos svarstymą šiai rudens sesijai, kad per vasarą galėtume pastudijuoti situaciją. Rengiame klausymą, kad dar kartą išgirstume Lietuvos politikų, mokslininkų, verslo atstovų, kurie remiasi tarptautinių institucijų ir mokslo institutų duomenimis, nuomones“, – priduria jis.
Neseniai Priklausomybių prevencijos komisijoje vyko Darbotvarkės svarstymo posėdis. Komisijos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas sako, kad jo metu vystėsi įdomi diskusija.
„Kai mokslininkai pristatė duomenis iš Jungtinės Karalystės (JK) ir PSO nuomonę, kuri suformuota remiantis kitais tyrimais, įvyko trumpas ekspertų ginčas. PSO nepatvirtina ir nerekomenduoja laikyti naujoviškų tabako gaminių kaip priemonės rūkymo žalai sumažinti populiacijos lygmeniu. Tačiau Lietuvos institucijos atviros dialogui ateityje, jei bus tam palankių mokslo įrodymų. Tokią pozicija suformulavo ir komisija“, – teigia T. Tomilinas.
Kalbėdamas apie tabako žalos mažinimą A. Bieliauskas taip pat akcentuoja, kad šiuo metu yra labai skirtingų tyrimų. Jis išskiria kaitinamojo tabako gaminius.
„Nors juos rūkant ir nevyksta degimo procesas ir išsiskiria mažiau dervų, jie stipriai kenkia žmogaus sveikatai. Pagal kai kuriuos tyrimus, žala labai mažai nusileidžia įprastoms cigaretės. Žinoma, tyrimų yra įvairių ir jų vertinimui koją labai kiša interesų konfliktai, nes tai daro įtaką rezultatams“, – pripažįsta specialistas.
Šiuo metu prie elektroninių cigarečių klausimų daugiau dirba JK. Ten atliekami ir skelbiami tyrimai, kaip su šiais produktais gydyti nuo rūkymo. A. Bieliausko vertinimu, pirminiai rezultatai gana daug žadantys.
Pasak psichoterapeuto, pavyzdį Lietuva galėtų imti būtent iš JK ir JAV – ten ir rūkančių žmonių yra kone perpus mažiau nei Lietuvoje.
Galutinė versija?
Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035-ųjų išskiriami šeši pagrindiniai tikslai. Jie iš esmės apima visų psichoaktyviųjų medžiagų paklausos, pasiūlos, žalos mažinimo klausimus. Kiekvienas tikslų turi daugybę uždavinių.
A. Matulo vertinimu, sunku pasakyti, koks bus galutinis Seimo sprendimas ir kaip atrodys galutinė Darbotvarkės versija: „Aš linkęs manyti, kad panašiai kaip ir metadonas buvo pripažintas ir naudojamas kaip žalos mažinimo priemonė vartojant narkotikus, taip ir kaitinamasis tabakas galbūt galėtų būti pripažintas kaip tabako žalos mažinimo priemonė.“
„Sveikatos reikalų komitetas, manau, tikrai bandys objektyviai spręsti ir jeigu reikės koreguos arba pateiks siūlymų Darbotvarkei. Išankstinio nusistatymo, kad mes to nedarysime, nėra“, – tvirtina parlemantaras.
Jam iš esmės antrina ir Seimo narė Orinta Leiputė. „Pritariu, kad šiame dokumente skiriama per mažai dėmesio tabako žalos mažinimo priemonėms, palyginti su narkotikų ir alkoholio priklausomybių keliama rizika ir žala“, – sako Sveikatos reikalų komiteto narė.
Pasak jos, tiek mokslininkai, tiek ir gydytojai praktikai sako, kad šiuo metu įgyvendinamos priemonės ir vykdoma veikla tabako žalos mažinimo srityje yra nepakankama. Valstybės veiksmai – strategiškai nenuoseklūs, nors neigiamų padarinių, kuriuos sukelia rūkymas, yra kur kas daugiau, negu tie, kuriuos lemia narkotikų ir alkoholio vartojimas.
Valstybės našta
Ir išties – rūkymas Lietuvoje kasmet pasiglemžia daugiau kaip 5 tūkst. žmonių gyvybę. Jeigu skaičiuotume taip pat, kaip JAV Sveikatos departamentas, rūkymas iš žmogaus atima dešimt gyvenimo metų.
Remiantis ekonomisto Aleksandro Izgorodino skaičiavimu, tokiu atveju Lietuvos netekimai dėl negautų darbo mokesčių per tuos dešimt metų galėtų siekti 20,8 mlrd. eurų. Rūkymo sukeltų ligų gydymas praėjusiais metais valstybei kainavo apie 81 mln. eurų. Pernai ir cigarečių suvartojimas padidėjo 9 proc.
Nuostoliai – didžiuliai. A. Izgorodinas šiuos netekimus netgi prilygina dabartinei energetikos krizei, kuriai įveikti sprendimų priėmėjai ryžtasi imtis netradicinių priemonių. Kodėl kovoje su rūkymu Lietuvoje pritrūksta tokio ryžto?
Ekonomistas įsitikinęs, kad iš tiesų dar trūksta masinių tyrimų, kurie leistų patikėti, jog naujos tabako priemonės gali mažinti žalą. Domėdamasis rūkymo žala valstybei, jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje trūksta paprasčiausios situacijos stebėsenos.
„Kadangi rūkymas yra didelė valstybės problema, ji turi biudžeto eilutėse rasti lėšų, kad detalias studijas būtų galima atlikti kartą per metus. Kad būtų galima stebėti, ar rūkymo sukeliama žala valstybei sumažėjo, ar padidėjo, kokios yra bendros tendencijos“, – tvirtina ekonomistas.
„Sakyčiau, kad iš valstybės pusės reikėtų aiškesnių duomenų, kiek konkrečiai kainuoja žmonių, sergančių su rūkymu susijusiomis ligomis, gydymas. Šitas konkretus skaičius padėtų aiškiai derinti tabako akcizo politiką, nes valstybė žinotų, kad gydymui išleido X milijonų ar milijardų eurų. Tada galima didinti arba mažinti akcizus, kad valstybė galėtų kompensuoti savo patiriamus nuostolius“, – sako A. Izgorodinas.
Tiesa, Darbotvarkėje jau yra numatytas tam tikras dėmesys ir situacijos stebėsenai.
Pasak S. Bieliūnės, labai svarbu pasakyti, kad neužtenka tik dokumento, kadangi viskas priklausys nuo tolesnių žingsnių ir priemonių. Veiksmų, kuriuos skirtingos ministerijos savo reguliavimo srityse pasirinks.
„Turime daug vilties, jei šitas strateginis dokumentas bus priimtas“, – priduria A. Dulkio patarėja.
A. Matulas irgi linkęs tikėti, kad pavyks pasiekti Darbotvarkėje užsibrėžto itin ambicingo tikslo – iki 2035 m. rūkalių skaičių Lietuvoje sumažinti perpus. Anot 30 metų politikoje besisukančio parlamentaro, jis pastebi tendenciją, kad rūkyti jau nebemadinga.
Tačiau kartu A. Matulas pripažįsta, kad tokį tikslą pasiekti nebus lengva. „Reikės daug lėšų, daug pastangų, daug švietimo, bet ne baudimo“, – sako jis ir priduria, kad iki 2035-ųjų Darbotvarkei, kuri bus įgyvendinama atskirais etapais, prireiks ne vieno ir ne keliolikos milijonų eurų.
Alternatyvos: A. Matulas svarsto, jei metadonas buvo pripažintas ir naudojamas kaip žalos mažinimo priemonė vartojant narkotikus, galbūt ir kaitinamasis tabakas galėtų būti pripažintas kaip tabako žalos mažinimo priemonė. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)
Skepticizmo – neišvengsime?
Vis dėlto ne visi Seimo nariai laikosi tokios pačios nuomonės. „Man norėtųsi daugiau konkrečių priemonių, manau, kad tokių gerų rodiklių mes nepasieksime, jei nebus tokio susitelkimo, kokį demonstravome praeitą kadenciją. Lyderystė iš tiesų daro labai didelį poveikį“, – įsitikinęs T. Tomilinas.
„Svarbu suprasti gilias priklausomybės priežastis. Jos susijusios su mūsų traumine patirtimi, su mūsų poreikiu pabėgti nuo savęs, nuo savo vidinio nerimo. Būtent psichikos sveikatos sritis turi būti stiprinama ir puoselėjama Lietuvoje. Jai turi būti skirtas deramas finansavimas. Tada priklausomybių bus mažiau“, – neabejoja jis.
Optimizmu netrykšta ir Remigijus Žemaitaitis. „Jokios studijos neatliekamos, o tos pačios nuvalkiotos šabloninės Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) gairės nesikeičia gal 25 metus. Tik pasikeičia data ir vėl tas pats perrašoma. Priežastis visiškai nesprendžiama, o problema tik gilėja“, – sako jis.
„Manau, kad priežastis, kodėl tabako problemai neskiriama pakankamai dėmesio, yra ta, kad nėra kompetentingų žmonių arba politikai negirdi, kas vyksta realiame gyvenime jaunimo gretose“, – priduria Seimo narys.
R. Žemaitaitis, kuris šešerius metus dirbo Sveikatos reikalų komitete, sako, kad jame vis girdėdavo tas pačias kalbas, bet problemų sprendimų neatsirasdavo. Taip ilgainiui buvo sukurtas barjeras rinktis alternatyvas.
„Per tiek metų politikoje aš tiesiog juokiuosi iš tų darbotvarkių, nes nė viena iš jų neparemta realiomis istorijomis ir jų sprendimo būdais. Kas iš to, kad prirašo 100 lapų reikalavimų?“ – retoriškai klausia politikas.
„Važiuoju į mokyklas skaityti paskaitų ir randu lankstinukų ant palangių „Kokią žalą jums padarys rūkymas?“ Juokas ima. Pamatau baisių nuotraukų ant cigarečių pakuočių – ir kokią naudą visa tai turi? Jokios – žmonės kaip rūkė, taip rūkys“, – įsitikinęs jis.
R. Žemaitaičio mama rūkė 40 metų ir nenorėjo atsisakyti šio žalingo įpročio, todėl jis mano, kad prevencija, įvairūs griežti ribojimai, prieinamumo mažinimas privalomi norint sumažinti tabako žalą.
Naujausi komentarai