Per susitikimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė skirti prieš Rusiją kariaujančiai šaliai daugiau tankų, tačiau ši konferencija baigėsi be Vakarų sąjungininkių įsipareigojimo tiekti daugiau kovinių tankų Ukrainai.

„Pasibaigus paramos Ukrainai grupės Ramšteine susitikimui, pagrindinė žinia, nuskambėjusi viešai per pasaulio žiniasklaidą, buvo ta, jog Vokietija ne tik nesutiko duoti savo tankų, bet ir nedavė tokio leidimo lenkams.

Liūdniausia, kad net JAV kariuomenės vadai  šiais metais nemato realių galimybių Ukrainos proveržiui. Kitaip tariant, visi parama Ukrainai šiuo metu skirta tam, kad  atsilaikyti prognozuojamam Rusijos puolimui pavasarį. Duodama pakankamai, kad nepralaimėtų, bet nepakankamai, kad  išlaisvintų teritorijas su kiek galima mažesniu aukų skaičiumi.  Tam reikės naujos kokybės puolamosios galios, kurios vokiečių socdemai bijo kaip velnias kryžiaus, nes bijo Kremliaus pralaimėjimo“, – taip feisbuke situaciją dėl tankų Ukrainai įvertino diplomatas A. Januška.

A. Januška primena, kad Ukrainos kariuomenės vadas prašo 300 tankų „Leopard“, kad galima būtų pradėti vykdyti  kontrpuolimo operacijas.

„Kai naujasis Vokietijos gynybos ministras teisinosi, kad jam reikia tankų apskaitos, kažkas  iš kariuomenės nutekino tokios revizijos rezultatus. Pagal „Spiegel“ skelbiamą bundesvero „Leopardų“ sąrašą, apskaitoje yra 312 įvairių modifikacijų Leopardų, iš kurių funkcionuojantys yra 212, iš kurių 19  galėtų būti perduoti Ukrainai. 19!  Tokia šiandien yra reali Vokietijos kariuomenės situacija. Pavyzdžiui, Graikija turi apie 350 Leopardų, Ispanija – apie 320 , Lenkija – apie 240, Švedija Suomija – maždaug po 100“, – ginkluotės skaičius įvardijo diplomatas.

A. Januška, Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

A. Januška pabrėžė, jog nors Vokietija savo energetinės priklausomybės klaidas taiso labai efektyviai, tačiau tai neatsispindi kitose srityse.

„Nors Vokietija savo energetinės priklausomybės klaidas taiso labai efektyviai, Vokietijos socdemai savo ostpolitik (Europos stabilumas bet kokia kaina, nuolaidžiaujant SSSR, tame tarpe ir Vidurio ir rytų Europos laisvės ir nepriklausomybės sąskaita), mąstymo  liekanomis laiko įkaitais  visą Europą ir Ukrainą“, – feisbuke rašo A. Januška.

Pasak signataro, Vokietija saugumo prasme yra vartotojas, objektas, kaip ir Lietuva. Vienintelis realus saugumo kūrimo subjektas yra JAV.

„Vienintelis realus saugumo kūrimo subjektas yra JAV. JAV yra pagrindinis ir svarbiausias Vokietijos (ir Europos ir Lietuvos) saugumo garantas dabar ir bus dar ilgai.

Vokietijos, ypač jų kairiųjų pažiūros taip greit nepasikeis, net Ukrainos karo baisumai per lėtai keičia jų mąstymą.

Lietuva  pateko į Vokietijos kolektyvinės sąmonės, kaltės prieš Rusiją,  ostpolitik liekanų geopolitinius spąstus. Išeitis iš tų spąstų tėra viena – siekti, kad brigada būtų Lietuvoje.

Dauguma vokiečių iš esmės pasiruošę taikai už ne savo teritorijas. Gerai, kad bent  Vokietijos spauda yra kritiška tokiam požiūriui“, – Vokietijos pažiūras įvertino diplomatas.

Anot A. Januškos, Ukraina, kaip ir Lietuva, nelabai turi laiko laukti tų pasikeitimų.

„Su prisirišimu prie brigados, kaip vienintelio rimto atgrasymo šaltinio,  Lietuva  pateko į Vokietijos kolektyvinės sąmonės, kaltės prieš Rusiją,  ostpolitik liekanų geopolitinius spąstus. Išeitis iš tų spąstų tėra viena – siekti, kad brigada būtų Lietuvoje, bet neapsiriboti tuo, nepasikliauti vien Vokietija, nesiremti „suvaldytais lūkesčiais“, o aktyviai dalyvauti platesnėje rytų Europos saugumo užtikrinimo architektūroje prieš Rusiją, o ne kartu su Rusija. Kartu su JAV, Lenkija, Ukraina. Siekti pastovių ar rotacinių oro gynybos pajėgų, esminių pastovių ar rotacinių jūros gynybos pajėgumų Baltijos jūroje“, – Lietuvą imtis aktyvių veiksmų ragino diplomatas.

Pasak A. Januškos, Vokietijos mes vieni nepakeisim. Bet tai nereiškia, kad mums reikia nustoti kalbėtis, kad kalbėjimas nieko nekeičia.

„Mums nereiktų prarasti kritinio mąstymo. Žiūrėti plačiau, tęsti viešas diskusijas apie Rusijos atgrasymo variantus ir veikti“, – rašo signataras.

Jis cituoja ir prezidento G. Nausėdos išsakytą poziciją po Ramšteino susitikimo, kad kiekvienos šalies pagal galimybes teikiama pagalba „yra kelias sutrumpinti šitą karą ir kelias greičiau pasiekti pergalę“.

„Pagal galimybes kelias“, kai jau beveik metai vyksta karas, kai sunaikinta beveik pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros, dešimtys tūkstančių žuvusių ukrainiečių, kai apie 16 mln. ukrainiečių paliko savo namus, kai beveik pusė ukrainiečių negali ir negalės išgyventi be humanitarinės pagalbos.

Tuo Ukraina mums duoda laiko, bet gyvename šalia ugnikalnio, bet kada galinčio išsiveržti, tad ir duodamą laiką reiktų branginti. Kitaip planuoti  gynybos planų baigimą, ir infrastruktūrą NATO kariuomenei Lietuvoje paruošti anksčiau, ne po 2025 metų, niekur neskubant. Per kiek laiko pastatėme tvorą Baltarusijos pasienyje? Kai norime, galime.

Vokietija turi laiko, mes neturime“, – savo įrašą feisbuke apibendrino diplomatas A. Januška.

Portalas primena, kad vis dėlto sekmadienį vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pasakė, jog Vokietija yra pasirengusi leisti Lenkijai nusiųsti Ukrainai vokiečių gamybos tankų „Leopard“, jei Varšuva pateiktų tokį prašymą.

„Jei mūsų to paklaustų, mes nekliudytume“, – po Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikimo Paryžiuje televizijai LCI sakė A. Baerbock.