Seime surengus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto klausymus, netikėtai savo nuomonę pareiškė ir su šia sritimi mažai susijusios Energetikos ministerijos vadovas.

Sveikatos reikalų komiteto klausymuose trečiadienį, įvairioms pusėms pristatant savo pozicijas, galimybe pristatyti savo nuomonę pasinaudojo Energetikos ministerija. Klausymuose dalyvavusi ministerijos kanclerė Inga Černiuk pabrėžė, jog ministras Rokas Masiulis nepritaria Vyriausybės išvadai dėl Dirbtinio apvaisinimo projekto ir teikia atskirąją nuomonę.

„Aš kalbėsiu energetikos ministro prašymu ir energetikos ministro vardu. Energetikos ministras yra pateikęs atskirąją nuomonę, skirtingą nuo Vyriausybės išvados. Mes pasisakome prieš embrionų šaldymą, mes pasisakome už embrionų skaičiaus ribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad vienintelė aiškiai reglamentuota šeimyninių santykių forma yra santuoka, mes taip pat prašome atsižvelgti į galimybes dirbtinio apvaisinimo procedūras taikyti tik susituokusioms poroms“, - sakė kanclerė.

Vyriausybė reglamentuojant dirbtinį apvaisinimą siūlo laikytis liberalesnės pozicijos ir procedūros metu neapsiriboti trimis embrionais, kaip yra pasiūlyta pirminiame Seime svarstomame projekte.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį surengė niekaip nepriimamo Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto klausymus. Dėl pagalbinio apvaisinimo reglamentavimo parlamente diskutuojama jau nebe pirma kadencija.

Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą, jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos. Kita pusė argumentuoja, kad leidus embrionų šaldymą labiau saugoma moters sveikata, nes sumažėja pakartotinio hormoninio stimuliavimo būtinybė, didesnė tikimybė, jog procedūra baigsis sėkmingu nėštumu.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galėtų būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.