Auginti ar kitaip platinti gausialapius lubinus draudžiama, nes jie linkę greitai plisti, o tai daro didžiulę žalą gamtai. Ši gėlė kaip ir keletas kitų invazinių augalų, paplitusių mūsų šalyje, išstumia tam tikroje vietovėje esančią natūralią augmeniją ir pradeda vyrauti.

„Nors lubinai nėra tokia didelė problema kaip Sosnovskio barštis, jie taip pat neigiamai veikia ekosistemas. Vienas iš būdų stabdyti lubinų plitimą – skinti žiedus ir taip neleisti subręsti sėkloms“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Gausialapių lubinų paplitimą lėmė šio augalo savybės. Jie geba kaupti savyje azotą, dėl to keičiasi dirvožemio sudėtis bei nyksta pievų, smėlynų ir kitų buveinių augalų rūšys. Gausialapiai lubinai yra stiprūs konkurentai vietiniams augalams.

Aplinkosaugininkai pastebi, kad lubinus išnaikinti nėra taip lengva, nes dažniausiai jie užima didelius plotus. Veiksmingiausia priemonė – juos iškasti, pievas dažniau šienauti, dirvonuose taikyti agrotechnines priemones. Tiesa, dažniausiai lubinai plinta apleistose, nešienaujamose pievose, todėl jų žiedų skynimas gali padėti bent iš dalies prisidėti stabdant jų plitimą.

Aplinkos ministerija, siekdama paskatinti skinti lubinų žiedus, praėjusiais metais pradėjo organizuoti lubinų puokščių nuotraukų konkursą. Šiemet specialius prizus laimėjo Jūratė Bimbaitė, Asta Cikanaitė, Audra Svėrienė, Justina Vaiciulevičienė, Ramunė Mikitiejeva.