Partija „Drąsos kelias“ nėra užtikrinta, kad Prezidento rinkimuose dalyvaus Neringa Venckienė, todėl neatmeta galimybės remti vieną iš esamų kandidatų arba pasirinkti „protesto balsavimą“. Anot politologo Algio Krupavičiaus, jei ši partija neras savo kandidato į rinkimus, jos mirtis bus greitesnė nei galėjo būti.

Gali pasirinkti ir protestą

Partija „Drąsos kelias“ į prezidentus norėtų kelti savo lyderę N. Venckienę, tačiau ji jau 10 mėnesių negyvena Lietuvoje ir, kaip teigiama, yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Jei ji pageidautų dalyvauti rinkimuose, turėtų atnešti dokumentus į Vyriausiąją  rinkimų komisiją (VRK) pati. Be to, politinės kampanijos dalyvių registravimas baigiasi po dešimties dienų.

Kaip portalui LRT.lt teigė „Drąsos kelio“ frakcijos Seime narys Jonas Varkala, jei nebus teisinių prielaidų Prezidento rinkimuose kandidatuoti N. Venckienei, partija „rems tuos kandidatus, kurie laikosi panašių programinių nuostatų“. Tos nuostatos esą „tiesioginė demokratija, didesnės piliečių galimybės dalyvauti valstybės gyvenime bei atsakinga teisėsauga.“

LRT.lt pasiteiravus, ar partija paremtų dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, siekiančią antros kadencijos, J. Varkala atsakė, kad ji kol kas neparodė didelio savarankiškumo.

„2011-aisiais ji kalbėjo kaip prezidentė. Dabar, man atrodo, kaip marionetė, jai trūksta laisvės“, – aiškino J. Varkala.

Parlamentaro pasiteiravus, ką partija ketina daryti, jei tinkamo kandidato tarp esamų apskritai neras, šis tikino neatmetantis ir „protesto balsavimo“.

„Galbūt beliks tik „protesto balsavimas“ kaip nusivylimas iškeltais kandidatais. Tokia galimybė – susilaikyti kažkokia forma – mano nuomone, taip pat yra piliečio teisė, gal ir pareiga“, – kalbėjo J. Varkala.

Pasak politiko, dėl šio klausimo partija apsispręs po to, kai Teisingumo ministerija patvirtins „Drąsos kelio“ koordinacinę tarybą.

Politologas: yra vienas galimas kandidatas

Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius tvirtina, kad panašu, jog ši partija savo kandidato Prezidento rinkimuose neturės.

„Vienintelis galimas kandidatas, kuris kiek nors padėtų patraukti dalį protesto rinkėjų, būtų pati N. Venckienė, bet ji veikiau apsisprendusi kol kas negrįžti į Lietuvą“, – komentavo politologas.

Kito stipraus kandidato, kuris būtų panašaus svorio ir turėtų tokią įtaką, kokią turi N. Venckienė, „Drąsos kelias“ esą neturi.

„Be abejo, jie galėtų paremti ir vieną iš esamų kandidatų, bet jų populiarumo valanda yra praėjusi – visuomenės nuomonių apklausos ir reitingai rodo, kad už šią partiją šiandien balsuotų mažiau nei 1 proc. rinkėjų.

Ko gero, tai pakankamai atspindi pasikeitusias nuotaikos visuomenėje „Drąsos kelio“ atžvilgiu. Matyt, kaip ne kartą prognozuota, šios partijos laukia Arūno Valinsko partijos likimas. Tik laiko klausimas, kada ta partija išsivaikščios visiškai“, – įsitikinęs A. Krupavičius.

„Drąsos kelias“ iki šiol nesiregistravo ir Europos Parlamento (EP) rinkimams. Politologo nuomone, dalyvavimas prezidento rinkimuose „Drąsos keliui“ yra galimybė prailginti partijos gyvavimą, tačiau jei partija nedalyvaus tiek EP, tiek Prezidento rinkimuose, „tai jos mirtis bus greitesnė nei galėjo būti“.

Užsiregistruoti liko 10 dienų

Vyriausioji rinkimų komisija jau įregistravo 10 kandidatų į prezidentus: Alfredą Aliukevičių, Zigmantą Balčytį, Liną Balsį, Kristiną Brazauskienę, Dalią Grybauskaitę, Antaną Mickevičių, Artūrą Paulauską, Bronį Ropę, Jurijų Subotiną, Artūrą Zuoką.

Neaišku, ar savo kandidatus turės partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

VRK paskelbtame pasirengimo valstybės vadovo rinkimams grafike numatyta, kad politinės kampanijos dalyvių registravimas baigiasi vasario 20 d. ir prasideda oficialus pretendentų būti kandidatais registravimo procesas. Pretendentais galės tapti tik tie, kurie bus laiku įsiregistravę politinės kampanijos dalyviais.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną. Jei reikės antrojo turo, jis vyks gegužės 25-ąją ir sutaps su rinkimais į EP.