Partijos „Drąsos kelias“ vadovas parlamentaras Jonas Varkala laikosi pozicijos, kad apkaltos procesas Neringai Venckienei yra „neteisingas ir neteisėtas“.

„Aš tai matau kaip neteisingą ir neteisėtą. O ką apie tai kalbėti daugiau? Nebent tylos minute pagerbti sudegintą tiesą“, - Seimo sprendimą panaikinti N.Venckienės mandatą BNS komentavo J.Varkala.

Jis taip pat neprognozavo, ar išliks „Drąsos kelio“ parlamentinė frakcija, mandatą praradus jos seniūnei.

Seimo statutas numato, kad frakciją sudaro mažiausiai septyni nariai, tiek iki šiol ir turėjo „drąsiečiai“.

Panaikinus N.Venckienės mandatą, Seime liko šeši „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovai. Į N.Venckienės vietą parlamente pagal rinkimų sąrašą pretenduoja Mykolo Romerio universiteto profesorius Gintaras Aleknonis. J.Varkala sakė kol kas su juo nekalbėjęs ir nežinantis, ar G.Aleknonis rinksis darbą parlamente.

„Drąsos kelias“ - siauras kelias, kai pamatys, kad jis siauras, o toli - šviesa, gal pagalvos, kad kur nors greičiau? Jei „Drąsos kelias“ buvo trumpkelis į Seimą, o jeigu kam norisi kažkur kitur, į kokį politinį biznį, gal kas pasuks kitur, aš tai ne, aš už „Drąsos kelią“ visur. Kai neteisybė tampa taisykle, mano pareiga kaip krikščionio, piliečio ir Seimo nario - tam priešintis“, - klausiamas, ar frakcija neišsivaikščios, sakė J.Varkala.

Seimas ketvirtadienį per apkaltą panaikino daugiau kaip metus parlamente nesirodžiusios N.Venckienės mandatą. Toks nutarimo projektas slaptu balsavimu priimtas 95 Seimo nariams balsavus už, 9 prieš, 5 susilaikius. 9 biuleteniai buvo sugadinti. Šis nutarimas įsigaliojo jį paskelbus visuomenės informavimo priemonėse.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį slapta balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių, t.y. ne mažiau kaip 85 parlamentarai.

Nutarime pažymima, kad „Seimo narės N.Venckienės veiksmai – nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 metų balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 25-iuose Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose – prieštarauja Konstitucijai“, ir kad „šiais veiksmais Seimo narė N.Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją“.

N.Venckienė svarstant jos apkaltą Seime nedalyvavo. Seimo statutas numato, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats arba per savo advokatą, tačiau jeigu nepasirodo neturėdamas tam svarbių priežasčių, nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime.

Konstitucinis Teismas savo išvadoje dėl N.Venckienės pažymėjo, kad Seimo nario pareiga yra dalyvauti Seimo darbe, taip pat ir lankytis posėdžiuose. Teismo vertinimu, N.Venckienė, be pateisinamos priežasties nedalyvavusi Seimo ir jo komiteto posėdžiuose, pareigas ėjo nesąžiningai, veikė asmeninius interesus iškeldama aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nario pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota Seimo nario priesaika.

N.Venckienė Seime nesirodo nuo praėjusių metų balandžio, kuomet Seime buvo svarstomas jos neliečiamybės klausimas. Prokurorai nori pateikti kaltinimus N.Venckienei dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo ir piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis. Dėl teisinės pagalbos Lietuvos teisėsauga kreipėsi į Jungtines Valstijas, kur, spėjama, šiuo metu gyvena parlamentarė.

Tai yra antras kartas, kai Seimas per apkaltą panaikina parlamentaro mandatą. 2010 metais parlamentas irgi dėl posėdžių nelankymo panaikino Lino Karaliaus mandatą.