Tačiau iš didžiųjų Vakarų valstybių lyderių panašių kalbų iki šiol negirdėti. Nėra ir užuominų apie konkrečius įrankius, kuriais būtų tramdoma geopolitinę sumaištį regione ir pasaulyje nešanti Kremliaus politika.

Vakarai vengia veltis

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako nesitikįs, kad artimiausiu metu išgirsime apie tokias priemones. Jo teigimu, nors tokių priemonių padėti Ukrainai ir atgrasyti Rusiją yra daugybė, vargu ar artimiausiu metu sulauksime naujų sankcijų dėl tarptautinę teisę paminančių Maskvos veiksmų.

Analitiko manymu, toks pasyvumas rodo, kad Vakarai, nepaisant Rusijos vykdomos agresijos Gruzijoje, Ukrainoje ir cheminių atakų NATO priklausančioje Didžiojoje Britanijoje, tiesiog vengia veltis į aštresnę konfrontaciją su demokratines vertybes ir tarptautinę teisę paminančiu režimu.

„Vakarai nebėra pasiryžę konfrontacijai. Nepaisant to, kad jie yra nuolat Rusijos puolami įvairiausiomis formomis, Vakarai tam tiesiog nėra pasiryžę. Tuo tarpu Rusija demonstruoja, kad yra pasiryžusi ir tokiu būdu šantažuoja Vakarus“, - pabrėžė M. Laurinavičius.

Vakarai nebėra pasiryžę konfrontacijai. Nepaisant to, kad jie yra nuolat Rusijos puolami įvairiausiomis formomis, Vakarai tam tiesiog nėra pasiryžę.

Anot jo, ne tik Rusijos turima karinė galia bei branduolinių ginklų arsenalas, tačiau ir Vakarų politinio ryžto stoka Kremliui atriša rankas destruktyviai elgsenai.

„Daugelis klausimų yra ne apie juos, o apie mus. Mūsų bankininkai padeda jiems plauti pinigus, mūsų nekilnojamojo turto atstovai padeda jiems pirktis namus mūsų sostinėse, mūsų teisininkai padeda jiems įregistruoti bendroves ir pirkti pilietybes. Visa tai yra didelė egzistuojančios problemos dalis“, - Eltai kalbėjo M. Laurinavičius.

Eksperto teigimu, pradžiai pakaktų, kad Vakarai, reaguojant į Rusijos agresiją, bent užsimintų apie galimas sankcijas ar kitokio pobūdžio veiksmus.

„Atsakas galėtų būti vien pasakymas, kad dėl šios agresijos Vakarai svarsto naujas sankcijas ar kitokio pobūdžio reakcijos priemones. Tačiau to nėra ir nė iš vienos valstybės to negirdėjome. Vien pasakymas, kad yra svarstoma konkreti galimybė, skirtingai nuo dabartinių pabarimų, gali turėti bent jau kažkokios reikšmės“, - kalbėjo M. Laurinavičius. Visgi jis neatmetė galimybės, kad ilgainiui JAV subręs naujoms sankcijoms, tačiau, pasak analitiko, tam tikriausiai bus visas kompleksas priežasčių.

Nepaisant to, kad Ukrainos lyderiai kalba apie Rusijoje brandinamus planus organizuoti dar vieną intervenciją, M. Laurinavičiaus manymu, tai yra mažai tikėtina. Analitiko manymu, Kremliaus agresija Kerčėje neturėtų išvirsti į atvirą Rusijos ir Ukrainos konfliktą. L. Laurinavičius aiškino, kad Rusija greičiausiai ir toliau sieks tiesiog destabilizuoti padėtį šalies viduje.

„Pagrindinės pajėgos bus mestos būtent į nematomą destabilizacijos karą ir provokacijų organizavimą. Kitaip tariant, jiems dabar svarbiausia ne tai, kas vyksta Donbase, o pirmiausia, kaip klostysis prezidento ir Rados rinkimai. Reikia suprasti, kad Rusija, priešingai nei kitos valstybės, nedaro skirtumo tarp taikos ir karo. Jiems viskas yra karas. Tad, aš manau, kad Rusija ir toliau naudos hibridines priemones“, - kalbėjo ekspertas.

Kita priežastis, kodėl, M. Laurinavičiaus manymu, Maskva nesiryš veltis į platesnio masto konfliktą, yra kariniu lygmeniu sustiprėjusi Ukraina.

„Nors Rusijos karinė galia ir yra didesnė, tačiau dabartinės Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau tikrai nebėra tos būklės, kokios buvo 2014 metais. Todėl šiuo metu Rusijai būtų labai sudėtinga įsivelti į didelio masto konfliktą. Rusijos režimas prie viso savo nežmoniškumo ir agresyvumo yra pakankamai racionalus“, - apibendrino analitikas.

ELTA primena, kad sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.

Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento Petro Porošenkos sprendimui nuo trečiadienio šalies pasienio teritorijose įvesti karo padėtį. Planuojama, kad ji turėtų galioti 30 dienų. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.

Paragino NATO sustiprinti buvimą Juodojoje jūroje

Rusijai apšaudžius ir užėmus tris Ukrainos karinius laivus Kerčės sąsiauryje netoli Krymo, du Lietuvos Seimo komitetai pasmerkė Maskvos veiksmus ir paragino NATO sustiprinti buvimą Juodojoje jūroje.

Pareiškimą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą antradienį paskelbė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Juozas Bernatonis bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas.

Pareiškimo tekstą URK narys Emanuelis Zingeris Seime įteikė Ukrainos ambasadoriui Volodymyrui Jacenkivskiui.

Dokumente Rusija raginama nedelsiant nutraukti provokacinius veiksmus prieš Ukrainą, grąžinti areštuotus laivus, išlaisvinti sulaikytus jūreivius ir kompensuoti nuostolius, taip pat užtikrinti laisvą Ukrainos laivų pateikimą į šalies uostus Azovo jūroje, kaip numato tarptautinė teisė.

„Komitetai kviečia NATO sustiprinti savo buvimą Juodojoje jūroje, kreipiasi į Europos Sąjungos valstybes nares, ES institucijas ir ragina išplėsti politines ir ekonomines sankcijas Rusijos Federacijai, taikomas dėl jos agresijos prieš suverenią Ukrainos valstybę“, – nurodoma pareiškime.

Kremlius net nenumato įgyvendinti Minsko susitarimų, po truputį Minsko susitarimai jau kelia abejonių, ar jie dar gyvi po to, kai Kremlius įvykdė ir rinkimus, ir šią ataką.

Ukrainos ambasadorius padėkojo už Lietuvos paramą ir teigė, kad Seime visuomet jaučiasi kaip draugų namuose.

Paklaustas, kokios paramos dabar labiausiai Kijevui reikėtų, ambasadorius akcentavo Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo parengtą vadinamąjį Maršalo planą Ukrainai.

„Tai labai svarbi iniciatyva ir labai svarbi tema, tai pagalba, kuri labai vertinga, nes tai ne tik kupinas idėjų dokumentas, bet jame yra ir daug atsakymų, kurių mes ieškome, norėdami atlikti namų darbus, kas nėra lengva, ypač dabartinėmis aplinkybėmis“, – per spaudos konferenciją sakė V. Jacenkivskis.

„Mes žiūrime į tą planą, kaip gerai padarytus Lietuvos namų darbus, ir lietuviai, padėdami mums įgyvendinti tai, kas parašyta dokumente, ne tik pasako, ką mes turime padaryti, bet ir kokių klaidų išvengti, atliekant reformas. Tai labai svarbu, tai tikroji strateginė partnerystė“, – tvirtino diplomatas.

Europos Sąjungos finansinės paramos Ukrainai idėją, neformaliai pavadintą Maršalo planu, A. Kubilius iškėlė pernai.

Antradienį per spaudos konferenciją Seime E. Zingeris taip pat pabrėžė, kad dabar paaiškėjo tikrieji Rusijos kėslai, statant tiltą per Kerčės sąsiaurį. Jo teigimu, Rusija siekia užgrobti Azovo jūrą.

„Bandymas uždaryti sąsiaurį arba leisti ir neleisti (plaukti laivams – BNS) yra tikroji taktika, dėl ko šitas tiltas ir buvo pastatytas. Matome naują, nepridengtą jokiai žaliais žmogeliukais okupacijos ir agresijos prieš Ukrainos etapą“, – sakė E. Zingeris.

Anot jo, Kremliaus veiksmai jau verčia abejoti ir Minsko susitarimu.

„Kremlius net nenumato įgyvendinti Minsko susitarimų, po truputį Minsko susitarimai jau kelia abejonių, ar jie dar gyvi po to, kai Kremlius įvykdė ir rinkimus, ir šią ataką“, – teigė parlamentaras.

Rusija sekmadienio vakarą apšaudė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos laivus, motyvuodama, kad šie pažeidė šalies teritorinius vandenis, ir galiausiai juos užėmė.

Kijevas atkerta, kad Azovo jūra, į kurią plaukė laivai, laikoma bendro naudojimo pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą, o rusai dėl laivų maršruto buvo įspėti.

Anot Ukrainos, per incidentą sužeisti šeši jos kariai.