Kokia dabartinė doktrina?

Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys. 2013 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo. Anot Konstitucinio Teismo, taip praplėsti dvigubos pilietybės ribas galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.

Ką vertintų Konstitucinis Teismas?

Remdamasis ankstesne doktrina, Konstitucinis Teismas turėtų vertinti, ar leidimas turėti dvigubą pilietybę ES ir NATO šalių piliečiams turi būti vertinamas kaip paplitęs reiškinys. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių, vietos bendruomenė sako, kad po „Brexito“ ketvirtadalis iš jų gali pasiimti britiškus pasus, kad išsaugotų visas teises. Gali būti, kad Konstitucinis Teismas vertintų, ar įstatymas nepagrįstai nediskriminuoja Lietuvos piliečių kitose šalyse, pavyzdžiui, Australijoje. Konstitucinis Teismas taip pat gali svarstyti, ar yra pagrindo keisti oficialią konstitucinę doktriną.

Kas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą?

Dar iki įstatymo priėmimo prezidentė ir Seimo nariai gali bandyti Konstitucinio Teismo paprašyti išaiškinti ankstesnius nutarimus, pavyzdžiui, klausdami, ar ankstesni nutarimai reiškia, jog dviguba pilietybė ES ir NATO šalių piliečiams prieštarautų Konstitucijai. Seimas gali bandyti klausti, ar dabar galiojantis įstatymas nediskriminuoja naujosios kartos emigrantų.

Po įstatymo priėmimo dėl jo atitikimo Konstitucijai į Konstitucinį Teismą galėtų kreiptis 29 Seimo nariai, Vyriausybė arba teismai. Jei niekas į Konstitucinį Teismą nesikreips, įstatymas bus taikomas, nepaisant prezidentės kritikos, kad jis prieštarauja Konstitucijai.

Ar Konstitucinis Teismas gali pakeisti konstitucinę doktriną?

Konstitucinis Teismas gali koreguoti konstitucinę doktriną, bet tam yra numatęs griežtas sąlygas – pagal ankstesnius išaiškinimus, doktrinos koregavimą gali lemti būtinybė didinti galimybes įgyvendinti teises ir teisėtus interesus, labiau apginti, apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, poreikis sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti Konstitucijoje deklaruotus Tautos siekius, kuriais grindžiama pati Konstitucija.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad doktrinos koregavimo negali lemti Konstitucinio Teismo sudėties pasikeitimas, politikų pareiškimai ar visuomenės nuomonės apklausos.

Kokie Seimo narių argumentai?

Įstatymą pateikę Seimo nariai kelia prielaidą, kad jie gali nustatyti grupę ar sąrašą pasaulio valstybių, į kurias išvykusiems piliečiams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę, ir tai būtų traktuojama kaip Konstitucinio Teismo leidžiamos išimtys. Jie atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dvigubą pilietybę jau leidžiama turėti per 20 tūkst. žmonių.

Parlamentarai tikina, kad dabartinė konstitucinė doktrina diskriminuoja tuos piliečius ir jų palikuonis, kurie iš Lietuvos išvyko po nepriklausomybės atkūrimo. Kai kurie politikai viltis deda ir į tai, kad pasikeitė Konstitucinio Teismo sudėtis. Dalis įstatymo iniciatorių mano, kad referendumui gali pritrūkti rinkėjų aktyvumo.

Prezidentė sako, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir pasisako už referendumo rengimą.