Į apklausos klausimą – kaip vertinate siūlymą suteikti Lietuvos piliečiams teisę, kurie gimė Lietuvoje, bet dirba užsienyje, turėti dvigubą pilietybę, net 38,5 proc. apklaustųjų atsakė vertinantys labai palankiai, 24,3 proc. – greičiau palankiai, 13,4 proc. – nei palankiai, nei nepalankiai, 8,4 proc. – greičiau nepalankiai ir tik 5,4 proc. – labai nepalankiai. Dar 10 proc. šiuo klausimu neturėjo tvirtos nuomonės.

"Apklausa labai aiškiai parodė, kad dauguma šalies piliečių pasisako už dvigubą pilietybę. Todėl tai turėtų būti vienas pirmųjų rudenį išrinkto Seimo darbų, nes dabartinis šio gyvybiškai svarbaus ir neatidėliotino darbo atlikti nesugebėjo. Per 200 tūkst. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių – didelis skaičius, dauguma jų jaunimas, kuris, jei galės, kurs ateities Lietuvą, ir mes negalime jų atsisakyti. Dabar jiems sunku pasirinkti – ar tapti JK piliečiu ir kartu prarasti Lietuvos pilietybę", – sakė Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Artūras Zuokas.

Tyrimo rezultatai

Kaip vertinate Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) siūlymą suteikti Lietuvos piliečiams teisę, kurie gimė Lietuvoje, bet dirba užsienyje, turėti dvigubą pilietybę (apklausti 1 005 žmonės)?

Labai palankiai – 38,5 proc.

Greičiau palankiai – 24,3 proc.

Nei palankiai, nei nepalankiai – 13,4 proc.

Greičiau nepalankiai – 8,4 proc.

Labai nepalankiai – 5,4 proc.

Sunku pasakyti – 10 proc.

Komentarai

Birutė Vėsaitė

Socialdemokratė, LR Seimo narė, Konstitucijos komisijos pirmininkė

Būtų labai gerai, kad žmonės, kurie nenutraukė ryšių su Lietuva, turėtų atsarginį variantą, kad mes kažkada galėtume juos susigrąžinti. Žiūrėkite, kaip yra dabar: mes jau priėmėme įstatymą, kad trečios kartos emigrantų vaikai, gimę užsienyje, gali turėti dvigubą pilietybę. Jie gimę gauna kažkokią pilietybę, tačiau jei vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, tai jiems net nereikia pasisakyti – jie automatiškai gauna Lietuvos pilietybę. Paradoksas, kad tų vaikų tėvai – trečios kartos lietuviai – tokios galimybės neturi. Jie gali turėti tik vieną pilietybę ir dėl to priversti apsispręsti. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos Konstitucija neleidžia emigravusiems lietuviams pasilikti Lietuvos pilietybės. Man tada kyla klausimas: kodėl vaikams Lietuvos pilietybė suteikiama automatiškai, o tėvams – ne.

Tam kad pakeistume Konstituciją, reikia referendumo. Tačiau referendumas – labai sunkus kelias. Reikia, kad jame dalyvautų daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tam, kad būtų galima priimti dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus, už Konstitucijos nuostatų keitimą turi pasisakyti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Baiminamasi, kad šitaip neįvyks ir dar kartą bus užkirstas kelias grąžinti Lietuvos pilietybę trečios kartos emigrantams.

Kadangi esu Konstitucinės komisijos pirmininkė, esu įregistravusi referendumo palengvinimo įstatymą dėl 12 pilietybės straipsnio. Pagal mano siūlymą pakaktų 2/3 referendume dalyvavusiųjų nuomonės. Įregistravau ir dar vieną pataisą – trečios kartos piliečiai savo gimimu yra Lietuvos piliečiai, jeigu jų tėvai Lietuvos piliečiai. Kiek žinau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam nepritarė tam. Po "Brexit" dabar visai neaišku, kaip bus. Tie žmonės, kurie yra kryžkelėje, ko gero, sieks Didžiosios Britanijos pilietybės. Ypač tie, kurie nenori šiuo metu grįžti. Tikiu, kad bent jau dalis, turėdami dvi pilietybes, galėtų planuoti savo gyvenimą Lietuvoje. Daugelyje šalių yra dviguba ir dar daugiau pilietybių galima turėti. Nebijokime mes tos dvigubos pilietybės.

Kęstutis Daukšys

Darbo partijos atstovas, LR Seimo narys, Energetikos komisijos pirmininkas

Aš pats asmeniškai esu prieš dvigubą pilietybę. Pilietybė yra ne tik teisės, bet ir pareigos. Pareiga yra ginti tėvynę, tarnauti kariuomenėje, mokesčius mokėti savo valstybei ir t.t. Turint dvigubą pilietybė išeina, kad esi ir vienos valstybės pilietis, ir kitos. Kurioje kariuomenėje tarnausi? Aišku, patogiau būti dvigubu piliečiu, tada turi daugiau galimybių. ES viskas aišku – gali būti Lietuvos piliečiu, keliauti, dirbti ir kitus dalykus daryti. Dabar neaišku, kaip bus su Anglija, Jungtinės Amerikos Valstijos yra problema. Lietuvos piliečiai, kurie gyvena Rusijoje, taip pat turės dvigubą pilietybę. Kaip tada? Pasakyti, kad lietuviai, kurie gyvena vienoje pusėje, yra geri, o kitoje – negeri? Tokių dalykų lyg ir neturėtų būti. Yra kitų formų. Man atrodo labai gerą formą yra pasirinkę lenkai. Vadinamoji lenko korta leidžia daugybę dalykų – įvažiuoti į valstybę, studijuoti aukštosiose mokyklose, bet kartu ir aiškiai pasako, kad žmogus, kuris turi lenko kortą, turi daug privilegijų savo tautinėje valstybėje, bet kartu yra aišku, kad jis ne Lenkijos pilietis. Tai gal toks sprendimas būtų geriausias. Pragmatiškai žiūrint žmogui patogiau turėti dvi, tris ar net keturias pilietybes. Tačiau kokiu būdu bus įgyvendinamos pareigos tėvynei? Jei padarysime privalomąjį šaukimą į kariuomenę, tai kaip tada su tuo Anglijoje dirbančiu, jei jis neatvažiuos? Tas, kuris gyvena Lietuvoje, privalo tarnauti kariuomenėje, o tas, kuris Lietuvoje negyvena, neprivalo? Taip irgi negerai. Kadangi esame nedidelė valstybė, tai turėtume žiūrėti taip, kad jie galėtų laisvai atvažiuoti, nepriklausomai, kokią pilietybę turėtų. Galėtų turėti lietuvio kortą ar kažkokį panašų dalyką. Ir čia būtų riba tarp pareigos, kurią privalo atlikti Lietuvos pilietis, ir to ką lietuvis nešiojasi širdyje.