Uosto reikalavimą sumokėti tokią pat sumą  E.  Gentvilas buvo gavęs dar 2016 metų rugsėjį.

Ieškinys pateiktas Klaipėdos apygardos teismui, pranešė uosto direkcija. 1,9 mln. eurų sumą sudaro uosto rangovams teismų priteistos ir sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

Pasak pranešimo, žala buvo padaryta, netinkamai įgyvendinant uosto direkcijos, kai jai vadovavo E. Gentvilas, pasirašytas rangos sutartis su įmonėmis „Klaipėdos hidrotechnika“, Austrijos „Strabag Wasserbau“ ir Danijos „Rohde Nielsen“.

Teismai jau anksčiau yra nutarę, kad uosto direkcija nepagrįstai nutraukė sutartį su „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Strabag Wasserbau“ ir priteisė uostui sutartyje numatytą baudą, ji tai pat rangovams nesumokėjo už atliktus darbus, todėl teismai ją įpareigojo sumokėti skolą kartu su delspinigiais, palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidomis.

Jeigu sutartys būtų tinkamai vykdytos, direkcija ir valstybė nebūtų patyrusi 1,9 mln. eurų žalos, rašoma pranešime.

E. Gentvilas 2016 metų rugsėjį sakė, jog sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių – įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai draudė uostui mokėti pinigus. Be to, „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga 9 mln. litų (2,6 mln. eurų), kurių dėl bankroto jis būtų neatgavęs.

„Todėl aš, būdamas ūkiškas vadovas, siūliau užskaityti mokėjimus mažinant skolą, tačiau bendrovė nesutiko“, – tuomet aiškino E. Gentvilas.

Be kita ko, Klaipėdos uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų jis apkaltino politiniu kerštu – pastarasis su Socialdemokratų partija 2016 metais kandidatavo į Seimą.

Klaipėdos uostui E. Gentvilas vadovavo nuo 2009 metų birželio iki 2012 metų lapkričio, kai buvo išrinktas į Seimą.

2015 metų rugsėjį Apeliacinis teismas pripažino, kad „Klaipėdos hidrotechnikos“, „Strabag Wasserbau“ ir uosto direkcijos krantinių statybos sutartis 2011 metais buvo nutraukta dėl direkcijos kaltės, todėl uostas įmonėms turi sumokėti daugiau nei 2,9 mln. eurų skolų, palūkanų ir netesybų.

„Klaipėdos hidrotechnika" ir „Strabag Wasserbau“ siekė prisiteisti daugiau nei 6,26 mln. eurų.

E. Gentvilas: ieškinys – beviltiškas

Buvęs Klaipėdos jūrų uosto vadovas, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas abejoja, ar uostui pavyks iš jo prisiteisti beveik 2 mln. eurų už neva padarytą žalą. Parlamentaras įsitikinęs, kad ši byla beviltiška, tačiau neatmeta, kad ieškinys yra signalas apie artėjančius rinkimus.

„Esu pasirengęs eiti į teismą, bylinėtis, laimėti ir atsiimti pinigus ne tik už advokatų darbą teisme, bet ir už jų darbą rengiant atsakymą į pretenziją 2016 metais. Uosto direkcija, mano manymu, su savo advokatais patirs nuostolių, kuriuos padarys valstybei, bylinėdamasi beviltiškoje byloje su manimi“, – BNS teigė E. Gentvilas.

Klaipėdos jūrų uostas ketvirtadienį pranešė Seimo nariui pateikęs 1,9 mln. eurų vertės ieškinį – tiek žalos esą patirta laiku nesumokėjus dalies pinigų krantinių statytojams. Uosto reikalavimą sumokėti tokią pat sumą E. Gentvilas buvo gavęs dar 2016 metų rugsėjį.

Kol dirbau generaliniu direktoriumi, iki 2012 metų lapkričio 15 dienos, nebuvau gavęs sąskaitų, kurias būčiau galėjęs apmokėti. Jos atėjo, kai aš nebedirbau.

Pasak E. Gentvilo, šį ieškinį ir ankstesnes uosto pretenzijas galėjo paskatinti kitąmet vyksiantys savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento rinkimai. Seimo rinkimai vyks 2020 metų rudenį.    

„2016 metais, kai uostas pateikė pretenziją man, artėjo Seimo rinkimai. Tada man tas buvo aišku. Ponas Vaitkus (Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus – BNS)  buvo socialdemokratų sąraše. Tuometinis vertinimas buvo labai aiškus – už viso to stovi politika. Dabar artėja treji rinkimai, aš partijos pirmininkas... Galima visko prisigalvoti. Bet tiek to – nevertinsiu“, – BNS komentavo E. Gentvilas.

„Visi suprantame, kad ieškinys nebus baigtas nagrinėti iki 2019 metų vidurio. Baisis tikrai vėliau. Nebent teismas jį atmestų dėl 2015 metų gruodį atsiradusios senaties“, – pridūrė parlamentaras.

E. Gentvilo žiniomis, nuo 2016 metų neatsirado jokių naujų aplinkybių, leidžiančių Klaipėdos uostui teikti jam naujas pretenzijas.    

„Visų pirma jiems nepavyks įrodyti, kad tai buvo žala. Tai buvo už atliktus darbus mokėtinos sumos. (...) Klausimas, kodėl Gentvilas, būdamas uosto vadovu, nemokėjo. Kol dirbau generaliniu direktoriumi, iki 2012 metų lapkričio 15 dienos, nebuvau gavęs sąskaitų, kurias būčiau galėjęs apmokėti. Jos atėjo, kai aš nebedirbau“, – aiškino E. Gentvilas.

Jis pabrėžė, kad visus atsakymus į 2016 metais uosto pateiktą pretenziją jis pasakė tų pačių metų rugsėjį surengtoje spaudos konferencijoje.

„Praėjo 23 mėnesiai. Uosto direkcija nedarė nieko, o dabar nutarė pateikti ieškinį. Matyt, jiems netiko mano atsakymai į šią pretenziją (...) Su ponu Vaitkumi šių metų vasario mėnesį kalbėjome apie tai. Jie seniai buvo išanalizavę“, – BNS sakė E. Gentvilas.  

E. Gentvilas 2016 metų rugsėjį sakė, jog sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių – įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai draudė uostui mokėti pinigus. Be to, „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga 9 mln. litų (2,6 mln. eurų), kurių dėl bankroto jis būtų neatgavęs.