Jie dalyvavo ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge.

„Rusijos veiksmai nesuderinami su teisinės valstybės statusu ir yra smerktini. Taip sudaromos prielaidos persekioti nepriklausomos valstybės teisėjus, vykdančius konstitucines pareigas. Tai nepateisinama ir negali būti toleruojama“, – pranešime cituojamas E. Jankevičius.

„Tokį Rusijos Federacijos elgesį vertiname kaip neteisėtus bandymus daryti tiesioginį spaudimą Lietuvos teismams, atliekantiems savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą visai Lietuvos tautai ypač svarbioje byloje“, – pridūrė jis.

Rusijos tyrimų komitetas šiemet balandį pranešė pradėjęs tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų Aivos Survilienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Artūro Šumsko ir į pensiją išėjusios Ainoros Kornelijos Macevičienės, nagrinėjusių bylą dėl 1991 metų sausio įvykių.

Rusijos veiksmai nesuderinami su teisinės valstybės statusu ir yra smerktini. Taip sudaromos prielaidos persekioti nepriklausomos valstybės teisėjus, vykdančius konstitucines pareigas.

Rusų teisėsauga teigia, kad jie priėmė žinomai neteisėtą nuosprendį.

E. Jankevičius atkreipė dėmesį, kad Rusija gali netinkamai naudotis Interpolo sistema ir dvišaliais bendradarbiavimo susitarimais, siekdama areštuoti, sulaikyti ir prašyti išduoti Lietuvos pareigūnus, patiriančius politiškai motyvuotą persekiojimą.

„Siekiame, kad būtų glaudžiau bendradarbiaujama su Lietuvos institucijomis, jeigu pagal teisinės pagalbos prašymus Rusija reikalautų rasti, apklausti ar suimti Lietuvos prokurorus ir teisėjus“, – kalbėjo ministras.

Vidaus reikalų ministras paprašė ES kolegų bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis, jei Rusija imtųsi aktyvių veiksmų reikalaudama teisinės pagalbos dėl Lietuvos pareigūnų teisinio persekiojimo.

„Tokius Rusijos Federacijos veiksmus vertiname kaip neteisėtą bandymą daryti tiesioginį spaudimą Lietuvos teismams ir eilinį siekį perrašyti istoriją bei paneigti sovietinės okupacijos faktą“, – pranešime teigė E. Misiūnas.

„Dėl bendradarbiavimo šiuo klausimu kreipiausi ne tik į kolegas ministrus, bet ir į Interpolo generalinį sekretorių. Man tai ypač svarbu ne tik kaip ministrui, bet ir kaip Lietuvos piliečiui, buvusiam teisėjui“, – kalbėjo jis.

Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, tačiau nuosprendį apskundė tiek prokurorai, tiek dalis nuteistųjų.

Teisingumo ministerija teigia, kad tiriant bylą siekta aktyvaus teisinio bendradarbiavimo su Rusija, tačiau iš 289 teiktų teisinės pagalbos prašymų iš dalies įvykdyti tik penki.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.