Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, sako Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.

Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst. piliečių arba ne mažiau kaip 36 Seimo narių grupė, tuo metu minima pataisa išties pateikta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK).

"Yra viena didžiulė problema, kurios niekas nemini, o problema ta, kad Konstitucijos pataisą Seimui pateikė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagal Konstituciją, yra tik du subjektai, kurie gali teikti Konstitucijos pataisą - 300 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, ir vienas ketvirtadalis Seimo narių", - trečiadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė E.Kūris.

Jis pažymėjo, kad pataisą dėl kandidatavimo galimybių po apkaltos inicijavo ir pateikė, kaip ir reikalauja Konstitucija, parlamentarų grupė, ir buvo siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį. Tuo metu po pateikimo pritarus ir ėmus projektą nagrinėti Seime, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą pakeitė, su siūlymu keisti jau kitą - 74-ąjį - straipsnį.

"Šiuo atveju įvyko labai įdomus dalykas - daugiau kaip 36 Seimo narių pateikė Konstitucijos 56 straipsnio pataisą, tą pataisą svarstė TTK, ir nusprendė siūlyti Seimui keisti nebe 56 straipsnį, o 74, ir visiškai buvo pakeistas pataisos turinys. Tai reiškia, kad Seimo TTK veikė kaip subjektas, galintis inicijuoti Konstitucijos pataisą, nors pagal Konstituciją jis tokios teisės neturi", - kalbėjo E.Kūris.

"Pasaulyje ir Europoje yra pavyzdžių, kai buvo padaromos Konstitucijos pataisos ir vėliau jos pripažįstamos prieštaraujančiomis Konstitucijai pagal priėmimo tvarką. Mano manymu, šiuo atveju problema labai didelė, nes jei šiandien pateikė TTK, rytoj galbūt pateiks Vyriausybė, po to kokia nors ministerija, gal kada nors pateiks prezidentas, nors prezidentas pagal Konstituciją irgi negali teikti Konstitucijos pataisų, dar kada nors pateiks Savivaldybių asociacija ar Lietuvos bankas, arba koks nors verslo koncernas", - sakė buvęs KT pirmininkas.

Jis svarstė, jog grupei parlamentarų kreipusis į KT dėl minėtos Konstitucijos pataisos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui, "būtų labai įdomi byla su gana prognozuojamu atsakymu".

"Tai aš nežinau, kodėl Seime nebežiūrima į tai, kas gali pateikti Konstitucijos pataisą, juk nebuvo sunku pateikti tą pačią pataisą surinkus 36 Seimo narių parašus", - stebėjosi teisininkas.

Tuo metu TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtina, kad Konstitucijos pataisos projektas, kaip ir nurodo pagrindinis šalies įstatymas, svarstytas pagal Seimo statute nustatytas procedūras.

"Tada kas antra Konstitucijos pataisa tokia pat neteisėta, nes iš esmės pasikeitė turinys", - į E.Kūrio argumentą, jog projektas TTK pakeistas iš esmės, atsako J.Sabatauskas.

"Pirma, Konstitucija pasako, kas turi iniciatyvos teisę - ketvirtadalis Seimo narių. Toliau apie visą Seimo svarstymo virtuvę sako, kad Seimo struktūrų darbo tvarką nustato Seimo statutas. Statute pasakyta, kad po pateikimo svarsto pagrindinis komitetas, imperatyviai, turi išimtinę galią Konstitucijos pataisoms, Teisės ir teisėtvarkos komitetas", - BNS komentuodamas E.Kūrio argumentus sakė TTK vadovas.

"Šiuo atveju turėdamas omenyje, kad Konstitucijos pataisos turi būti minimalios, kad būtų pasiektas tas tikslas, kurio siekia iniciatoriai, kad turi būti suderinamumas Konstitucijos pataisos su kitais Konstitucijos straipsniais, komitetas svarsto ir, matydamas tam tikras problemas, pateikia išvadą, kuria pateikia patobulintą variantą", - kalbėjo TTK vadovas.

Pasak J.Sabatausko, vadovaujantis logika, kad pirminis Konstitucijos pataisos projektas turi likti nepakitęs, "ne tik TTK, pats Seimas tampa tik pašto dėžute ketvirtadaliui Seimo narių".

"Vadovaujantis tokia dogmatiška aiškinimo logika, kiekvieną kartą reikėtų grįžti į pateikimo stadiją", - kalbėjo socialdemokratas.

Į argumentą, kad buvo pakeistas net keičiamas Konstitucijos straipsnis, J.Sabatauskas atsakė - svarbu, jog išliko projekto iniciatorių siūloma idėja.

"Tikslas pasiektas, tikslas buvo įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą, numatyti galimybę asmenims, kurie apkaltos proceso tvarka buvo pašalinti iš pareigų arba neteko mandato, vėl kandidatuoti į tas pareigas", - sakė TT pirmininkas.

Seimas antradienį per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuria sprendžiamas per apkaltą pašalintų asmenų klausimas. Seimas po trijų mėnesių dėl Konstitucijos pataisos turės balsuoti dar kartą.

Priėmus Konstitucijos pataisą, šalies pagrindinis įstatymas būtų papildytas nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Seimas pernai gruodį po pateikimo pritarė dar praėjusios kadencijos parlamentarų įregistruotam siūlomam Konstitucijos pataisų projektui, kuriuo siūlyta papildyti Konstitucijos 56 nuostata, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.

Toliau ši pataisa buvo svarstoma Teisės ir teisėtvarkos komitete. Komitetas per svarstymą nusprendė keisti formuluotę, argumentuodamas, jog reikia nustatyti kandidatavimo po apkaltos pasekmes visiems asmenims, kurie tokia tvarka gali būti pašalinti, ir nuspręsta Konstituciją keisti minimaliai, 74 straipsnį papildant nuostata, kad kandidatavimo po apkaltos galimybes apsprendžia konstitucinis įstatymas. Šis variantas ir buvo teikiamas balsuoti Seimui.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.