Anot jo, jei galutinis bylos nuosprendis netenkins įtariamųjų, bylos medžiagos paviešinimas gali būti panaudotas prieš valstybę Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Valstiečių frakcijos narė, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė LRT RADIJUI teigia, kad kitą savaitę paaiškės, ką konkrečiai tirs Seimas ir kokia forma tai bus daroma. Anot Seimo narės, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad šalies vadovė galėjo daryti įtaką žiniasklaidai.

„Kaip jau žinote, viešojoje erdvėje paaiškėjo informacija, kad prezidentė susirašinėjo su Seimo nariu E. Masiuliu. Buvo perduodami tam tikri nurodymai per minimą Seimo narį. Tie nurodymai buvo adresuojami ponui Raimondui Kurlianskui, „MG Baltic“ vadovui. Dalis tų nurodymų yra, kaip žinia, susiję ir su žiniasklaidos laisvės ribojimu. Žiniasklaidos laisvė yra konstitucinis principas“, – tvirtina A. Širinskienė.

Jos aiškinimu, iš viešosios erdvės matyti, kad buvo ne tik susirašinėjama, bet ir imamasi tam tikrų veiksmų: „Tarkime, kai 2015 m. gruodžio 15 d. prezidentė nurodo E. Masiuliui patraukti sarginį šunį, t. y. žurnalistą Dapkų, jau 16 d. (kitą dieną po laiško) yra fiksuojamas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) įrašas pokalbio tarp E. Masiulio ir R. Kurlianskio, kur ne tik derinami Liberalų sąjūdžio finansavimo klausimai, tačiau tame pačiame pokalbyje perduodami linkėjimai nuo, manykime, prezidentės, praktiškai naudojant tą patį žodyną, kuris buvo išsakytas laiške.“

A. Širinskienės tvirtinimu, visa ši informacija prieinama viešojoje erdvėje ir visuomenė privalo gauti atsakymus į klausimus apie politikų galimai žiniasklaidai daromą poveikį ir tai, kaip buvo paskirtas generalinis prokuroras.

„Vienas dalykas – poveikis Lietuvos žiniasklaidai, žiniasklaidos laisvės varžymo klausimas. Žiniasklaidos nepriklausomumas ir jos laisvė iš tiesų yra konstitucinis principas. Kitas elementas yra galimas koncerno „MG Baltic“ poveikis, skiriant generalinį prokurorą, ir prezidentės tam tikri veiksmai, prašant pagalbos šiuo klausimu iš koncerno“, – sako Seimo narė.

Agnė Širinskienė

Paklausta, iš kur tikimasi gauti laiškus, A. Širinskienė tvirtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo paimta medžiaga iš E. Masiulio kompiuterio, todėl laiškus turėtų turėti prokuratūra. 

„Kitas dalykas, yra ir tam tikri netiesioginiai įrodymai, t. y., kad po laiškų gavimo yra fiksuoti Seimo nario veiksmai, kai jis eina ir derina klausimus, kurie buvo aptarti laiškuose. Lygiai taip pat panašu iš viešosios erdvės, kad yra fiksuoti ir pono Kurlianskio veiksmai, kad jis bando daryti poveikį Seimo nariams [...] Dėl pačios tyrimo formos Seime diskutuojama. Manau, kad kitą savaitę mes tą formą vienokią ar kitokią matysime“, – tvirtina A. Širinskienė.

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Stasys Šedbaras vis dėlto paskelbtus laiškus vertina kaip bandymą politizuoti korupcijos bylą.

„Vienas dalykas, kas yra labai svarbu ir neramina mane kaip teisininką, kad visa tai vis tiek vienaip ar kitaip yra iš bylos, iš politinės korupcijos bylos [...]. Bet koks bandymas politizuoti šią bylą, kuri atiduota teismui, gali būti panaudotas prieš Lietuvos valstybę Europos Žmogaus Teisių Teisme, jeigu įtariamiesiems ar daliai jų būtų nepalankus Lietuvos teismų nuosprendis“, – akcentuoja S. Šedbaras.

Stasys Šedbaras/ V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Jo teigimu, jau yra buvę tokių atvejų tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, kai atstovas – Lietuva – nukentėjo vien dėl to, kad politikai bylos medžiagą pakomentavo viešai. „Besitęsianti diskusija vis dėlto tiesiogiai susijusi su bylos tyrimu, su ikiteisminio tyrimo medžiaga. [...] Aš labiausiai bijau, kad šitokiais veiksmais nebūtų sukeltas pavojus tikrai sėkmingai bylos baigčiai“, – sako S. Šedbaras.

Bet koks bandymas politizuoti šią bylą, kuri atiduota teismui, gali būti panaudotas prieš Lietuvos valstybę Europos Žmogaus Teisių Teisme, jeigu įtariamiesiems ar daliai jų būtų nepalankus Lietuvos teismų nuosprendis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad, norint atlikti laiškų tyrimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad prezidentė susirašinėjo ne tik su E. Masiuliu. Ne vienas politikas viešai patvirtino, kad yra susirašinėjęs su D. Grybauskaite, todėl, teigia S. Šedbaras, nusprendus, kad tokie susirašinėjimai negalimi, reikėtų nagrinėti laiškus tarp visų politikų ir prezidentės.

„Aš manau, kad tai normalu – jeigu mano projektas pateiktas, aš galiu diskutuoti, kalbėtis su parlamentinių frakcijų atstovais. Jeigu išskiriame vien E. Masiulio atvejį, tai susirašinėjimą aiškiai susiejame vien tik su politinės korupcijos byla ir pastatome šitą bylą į aiškų teisinį pavojų. Kur dar gauti medžiagos? Net neįsivaizduoju ir beveik esu tikras, kad tos medžiagos daugiau nebus, daugiau neturėsime. Tik sukelsime didelį triukšmą, kuris tik pakenks, o ne duos kokią nors naudą“, – komentuoja S. Šedbaras.

Panašios nuomonės laikosi ir apžvalgininkas Ričardas Savukynas. Jo tvirtinimu, daugelis reakcijų į susirašinėjimą yra emocingos ir trukdo objektyviai įvertinti situaciją. Kaip teigia apžvalgininkas, susirašinėjimas tarp politikų yra normali praktika.

„Kaip tik būtų nenormalu, jeigu susirašinėjimo nebūtų, nes valstybės vadovė dirba savo darbą. Ji dirba ir su Seimo nariais, ir su ministrais, ir t. t. Tai yra normalus politinis procesas, kai įvairūs veiksmai ir įvairūs sprendimai yra ir aptariami, ir derinami“, – sako R. Savukynas.

Jo nuomone, laiškai taip pat neparodo D. Grybauskaitės bandymo daryti įtaką žiniasklaidai. Kaip teigia apžvalgininkas, labiau matyti prezidentės pozicija bandant užkirsti kelią, kad į generalinio prokuroro skyrimą kištųsi koncernas „MG Baltic“.

„Interpretacijos gana išvirkščios, nes pakanka paskaityti laišką ir matyti, kad derinimo nebuvo ir kad kaip tik yra pareiškimas, kad nebus jokia įtaka toleruojama. Šitas dalykas kaip ir akivaizdus. Interpretuojant auginamas kažkoks triukšmas“, – įsitikinęs R. Savukynas.

Jis taip pat priduria, kad šioje situacijoje neramina kai kurie politikų pareiškimai. Kaip pavyzdį apžvalgininkas pateikia Seimo nario Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pareiškimą, kad bus tiriami ir kitų Seimo narių laiškai.

„Panašu, kad R. Karbauskis net nežino, kaip yra užtikrinamas duomenų saugumas Lietuvoje ir kad tai gali vykdyti tik ikiteisminio tyrimo įstaigos, kad Seimas negali daryti tokių dalykų. Nepaisant to, išgirstame tokius dalykus, kurie traukia link 198 Baudžiamojo kodekso straipsnio [neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas – LRT.lt]. Man šitokios kalbos labai keistos. Manau, kad užkuriamas politinis triukšmas lygioje vietoje“, – vertina R. Savukynas.

Pagal LRT RADIJO laidą „60 minučių“ parengė Vaida Kalinkaitė.