„Aš noriu padėkoti jums už tai, kad mes visi tą pirmą etapą nuėjome. Pirmą ir galbūt paskutinį, jeigu 5 proc. neprakopiame, tai reiškia, kad paskutinis. Pirmą ir paskutinį etapą mes būsim nuėję, bet kadangi per 30 metų Lietuvoje nebuvo tokio įvykio kaip įvykę yra dabar. Aš manau – nebūtinai po 10 metų, bet mūsų judėjimas vis tiek yra jau pasilikęs kaip istorijos liudijimas, kad Lietuvoje gyveno žmonės, kurie nepritaria tam totaliniam absurdui“, – kalbėjo E. Vaitkus.

„Yra viena gražiai atrodanti Hitlerio laikų nuotrauka. Pilna žmonių ir visi rankas iškėlę ir vienas žmogus toje nuotraukoje stovi tos rankos neiškėlęs. Dabar jo vardas pavardė yra žinomi, gyvenimo istorija ir visa kita. Tai aš manau, kad savo pasiryžimu ir pozicijos parodymu šitai šunsnukių valdžiai – mes savo vietą Lietuvos istorijoje jau esame pasižymėję“, – aiškino jis.

E. Vaitkus komentuodamas Eltai pabrėžė, kad nesėkmingas pasirodymas rinkimuose yra ne jo problema, o Lietuvos piliečių praleista proga pasinaudoti savo šansu pasirinkti juos.

„Pavyko mums ar nepavyko, iki galo ar ne iki galo – savo darbą tam tikru požiūriu žiūrint jau esame padarę. Mes viziją pateikėm ir suteikėm galimybę Lietuvos žmonėms. Ar Lietuvos žmonės pasinaudojo ar nepasinaudojo savo šansu, yra kita tema“, – teigė jis.

Pavyko mums ar nepavyko, iki galo ar ne iki galo – savo darbą tam tikru požiūriu žiūrint jau esame padarę.

„Jeigu Lietuvos žmonėms nereikia šitos vizijos – tai jau yra diagnozė. Reikėjo padaryti tyrimą ir mes tyrimą padarėme – mes diagnozę Lietuvos žmonėms jau nustatėme. Mūsų sveiko proto, suvokimo ir moralinių nuostatų diagnozę“, – tvirtino E. Vaitkus.

E. Vaitkus viltis deda į „Laisvą laikraštį“

Paklaustas apie ateities darbus, E. Vaitkus pabrėžė jo idėjų sklaidą per įvairius informacinius kanalus. Jis išskyrė Aurimui Drižiui priklausantį „Laisvą laikraštį“ kaip šiuo metu svarbiausią informacinį kanalą.

„Kaip toliau gyvensime? Darysime tą patį ką ir anksčiau – bandysime kalbėti per Aurimo Drižiaus informacinį šaltinį, kurį panaudosime ir ateityje. Su Aurimu pasiderinome tą informacinį šaltinį, kurio kol kas yra labai nedidelis 12 tūkst. tiražas, ir panaudosime jį“, – teigė E. Vaitkus.

„Sunkiausias uždavinys yra kalbėti apie elementarius savaime suprantamus dalykus ir kalbėti savųjų tarpe, kai negali įtikinti, nes žmogus yra užsizombinęs. Nepaisant to, kad tai sunku, bet kalbėti su aplinkiniais ir bandyti apeliuoti į jų sveiką protą yra būtina“, – tikino jis.

Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.

Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks penktadalio visų vienmandatės apygardos rinkėjų balsų, spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas.

Dar 70 atstovų parlamente piliečiai išrenka pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje. Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę „valstiečiai“.