Diskusijoje apie Lietuvos ir blockchain ateitį ekspertai teigė, kad šis judėjimas skatina sugrįžti nutekėjusius protus, o šalis elektroninių rinkimų neturi ne dėl technologijų stygiaus, bet dėl politikų baimės.

Pasak P. Kunčino, blockchain nebėra tik technologija: ji tampa industrija ir didžiausias jos pranašumas yr globalumas.

„Mano manymu, svarbiausias dalykas yra tai, kad ši technologija kuria galimybes startuoliams. Mes esame šalis su sudėtingu priėjimu prie finansų: turime tik dvidešimties metų istoriją, todėl pas mus nėra iš seniau cirkuliuojančių pinigų. Mūsų „balanso lapas“ yra švarus, tačiau labai suvaržytas, nes turime fiskalinius apribojimus, o bankai yra labai konservatyvūs“, - sako P. Kunčinas.

Per vienerius metus Lietuvos startuoliai ICO (angl. initial coin offering) pritraukė daugiau kapitalo nei per pastaruosius dešimt metų. Lietuva šiuo metu yra viena lyderiaujančių šalių pasaulyje ICO žemėlapyje, ir šis reiškinys keičia visą šalies ekonomiką.

Pasak analitiko, esame maža šalis, turinti tik 2,8 mln. gyventojų, todėl jei nekursime naujų darbo vietų, talentai ir toliau emigruos į kitas šalis. Blockchain technologija sudaro milžiniškas galimybes, kurios net suvilioja emigravusius talentus grįžti į Lietuvą.

Tarptautinės inovacijų mokyklos „3iCampus” įkūrėjas Yossi Danas teigia, kad nėra nieko geriau nei pažinti bendruomenę, kurioje gyveni, todėl visuomenė juda pasitikėjimo ekonomikos link, o blockchain technologija gali tai paskatinti.

Vienas geriausių pavyzdžių, kuriuos išskyrė Y. Danas, kai technologijos padeda visuomenei, tai „Digi-Tel“ projektas, neseniai startavęs su versija, orientuota vaikams. Jis buvo kuriamas bendradarbiaujant su tėvais ir miesto savivaldybe sudarant specialų veiklų žemėlapį.

Pavyzdžiui, politikai nenori elektroninio balsavimo ir aktyvaus diasporos įsitraukimo, nes ji pakeistų politikos dinamiką. Šiuo metu visos politinės partijos stengiasi pasiekti gyventojus, gyvenančius šalies regionuose, o ypač skurdesnėse vietovėse.

„Šis projektas yra Tel Avivo gyventojo kortelė, kai specialioje platformoje tėvai gali registruoti vaikus į darželius, rezervuoti apsilankymus pas daktarus ar į kitus užsiėmimus. Projektas yra išties sėkmingas, nes dideliuose miestuose šeimoms įprastai sudėtinga suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, o technologijos padeda tai padaryti“, - sako Y. Danas.

Nors Estija jau dvylika metų yra vienintelė šalis pasaulyje, galinti pasigirti suteikta galimybe gyventojams dalyvauti nacionaliniuose rinkimuose balsuojant tiesiogiai internetu, pasak Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojo Jono Udrio, Lietuva išsiskiria dėl mobiliojo skaitmeninio sertifikavimo identifikacijos.

J. Udris pažymėjo, kad būtent skaitmeninis sertifikavimas SIM kortele yra mūsų ateitis. Kalbant apie ją ekspertas pažymėjo, kad Lietuva neturi įdiegto elektroninio balsavimo ne dėl technologinių įrankių trūkumo, bet dėl visuomenės nepasirengimo naudoti elektroninius įrankius.

„Pasitikėjimą vyriausybe lemia patikimi rinkimai, o pasitikėjimas rinkimais ateina iš pasitikėjimo balsuojančiaisiais. Visų pirma, kad žmogus pasitikėtų rinkimais jis turi suprasti, kaip jie veikia. Pavyzdžiui, Vokietijos Konstitucinis teismas prieš kurį laiką įteisino internetinį balsavimą, kuris tiesiog nepasiteisino, nes tokia technologija yra suprantama tik tam tikrai visuomenės grupei“, - teigia J. Udris.

Anot jo, kalbant apie balsavimą internetu, visuomenėje vyrauja daug nepagrįstų mitų, o žmonėms įprastinė sistema, kai balsavimo lapelis įmetamas į balsadėžę, yra kur kas suprantamesnė, psichologiškai žmogus jaučiasi proceso dalyviu.

Eksperto teigimu, blockchain technologija gali pasitarnauti kuriant decentralizuotą rinkimų vadybos sistemą, balsų skaičiavimo ir rezultatų konsolidavimo programėlę, leidžiančią gyventojams dalyvauti ir prisidėti prie rinkimų proceso.

P. Kunčino nuomone, Lietuvoje veiklos yra fragmentuotos.

„Yra Lietuvos bankas ir jo blockchain projektas „Sand box“, dienos šviesą išvysiantis jau kitais metais, taip pat Finansų ministerija ir kitos institucijos, kurios tarpusavyje tiesiog nesidalina informacija. Taip pat, atrodo, kad kiekvienas kuria atskirą programą ir yra labai mažai pastangų bei noro integruotis. Tokia situacija tokiai mažai šaliai kaip mes gali lemti neigiamus padarinius“, - sako P. Kunčinas.

Pasak jo, Estija nemažai investavo kuriant skaitmeninės šalies statusą ir Lietuva neįsidiegė elektroninio balsavimo ne dėl supratimo ar išteklių stygiaus, bet dėl politikos.

„Pavyzdžiui, politikai nenori elektroninio balsavimo ir aktyvaus diasporos įsitraukimo, nes ji pakeistų politikos dinamiką. Šiuo metu visos politinės partijos stengiasi pasiekti gyventojus, gyvenančius šalies regionuose, o ypač skurdesnėse vietovėse“, - sako P. Kunčinas.

Jis teigia, kad norint iš esmės pakeisti situaciją, reikėtų elgtis kaip bendruomenei ir užsiimti edukacine veikla. Anot jo, politikai mato, kad technologijų tema sutraukia nemažai dėmesio, kad ji yra ekonomiškai įdomi, tačiau kol kas jaučiamas natūralus biurokratinis pasipriešinimas.

P. Kunčinas pabrėžia, kad matomas ir teigiamas pokytis: Lietuvos bankas yra vienas lyderių, kuriantis „Sand box“ projektą. „Kadangi blockchain yra fintech pratęsimas, todėl Lietuvos banko pozicija yra siekti konkurencingesnės aplinkos finansų rinkoje. Vyriausybė yra labai pozityviai nusiteikusi „Sand box“ atžvilgiu, ir tai yra geros žinios“, - teigia P. Kunčinas.

Kalbant apie vyraujančius iššūkius Y. Danas pasidalino mintimi, kad blockchain technologijai trūksta sėkmingų istorijų, kuriančių pasitikėjimą. Pavyzdžiui, lietuvių identifikacijos sistema naudojant SIM galėtų ja tapti. Kaip vieną sėkmingiausių matytų pavyzdžių jis išskyrė technologija paremtus projektus, įtraukiančius miestų gyventojus į pačių miestų kūrimą. Anot jo, vertėtų suteikti daugiau galimybių jaunajai kartai ir mėginti atrasti naujus „balsus“ visuomenėje, kurie prisidėtų prie jos kūrimo.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad valdžiai reikėtų įsileisti technologijas ir svarbiausia nestabdyti kylančių idėjų bei nebijoti eksperimentuoti.