„Jeigu kalbame apie dialogą, taip pat turime pasakyti, kokią žinutę norime tuo pasiųsti. Ir dar svarbiau, koks (yra dialogo) tikslas, kurį bandome pasiekti“, – BNS sakė E. Lucasas, šią savaitę dalyvavęs saugumo ekspertų ir diplomatų „Sniego susitikime“ Trakuose.

Šiame susitikime taip pat dalyvavęs buvęs NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV atsargos generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) interviu BNS sakė, kad „dialogas yra neišvengiamas“, o dabar svarbu nuspręsti, kaip jis vyks.

Pasak E. Lucaso, NATO su Rusija galėtų siekti geresnės ginklavimosi kontrolės ir skaidrumo.

Jo teigimu, tuo pasinaudodamas Aljansas galėtų prašyti Rusijos priimti stebėtojus į šiais metais vyksiančias didelio masto pratybas „Zapad 2017“. Anot ekspertų, anksčiau vykusių „Zapad“ pratybų metu buvo treniruojamasi pulti Baltijos šalis. Rusija taip pat kaltinta nepateikus realių skaičių apie šiose pratybose dalyvavusius karius ir techniką.

„Mes galėtume jiems pasakyti, kad mūsų stebėtojai nedalyvavo „Zapad 2009“, po to mes išsigandome, o to rezultatai atsispindi visuose šiuose Baltijos šalyse vykstančiuose kariniuose reikaluose, kurie jums nepatinka. Todėl jeigu jūs toliau mus gąsdinsite, mes darysime dar daugiau dalykų, kurie jums nepatiks“, – sakė E. Lucasas.

„Tačiau jūs galite būti skaidrūs, jūs galite pratyboms vietoje agresyvaus pasirinkti gynybinį scenarijų ir jūs galite leisti tai pamatyti stebėtojams. Tada ir jūs, ir mes būsime patenkinti“, – kalbėjo jis.

„Man tai atrodytų kaip dialogas. Tai ne tiesiog pasakymas „prieik, atsisėskime dabar kartu ir vėl būkime draugais“, – tvirtino ekspertas.

Nerimas dėl D.Trumpo

E. Lucasas taip pat reiškė nerimą dėl išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) politinės patirties stokos.

Pasak jo, būsimasis JAV vadovas gali nesusitvarkyti su rimtomis krizėmis, į jas reaguodamas arba nepakankamai, arba perdėtai.

„Nepakankama reakcija gali sugriauti NATO patikimumą, o perdėta reakcija gali mus atvesti iki Trečiojo pasaulinio karo“, – sakė ekspertas.

Jis taip pat teigė nerimaujantis dėl to, kad siekdamas atkurti gerus santykius su Maskva išrinktasis prezidentas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali sudaryti „kažkokį susitarimą“, pavyzdžiui, pasidalinti įtakos zonomis.

Visgi E. Lucasas tvirtino dėl to labiau nuogąstavęs lapkričio mėnesį, kai D.Trumpas buvo išrinktas. Jį ramina būsimojo prezidento pasirinkta administracija.

„Ši administracija yra pilna žmonių, kurie galėtų būti bet kurio respublikono administracijoje“, – kalbėjo jis.

NATO ir Maskvos santykiai stipriai atšalo 2014 metais, Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje.

Pirmą kartą po šių įvykių Aljanso ir Maskvos diplomatai Briuselyje susitiko pernai vasarą. Nereaguliarūs NATO – Rusijos tarybos susitikimai tęsiasi, tačiau karinis bendradarbiavimas išlieka įšaldytas.