Savo sprendimą pranešęs vienas iš Sąjūdžio steigėjų tvirtina, kad į rinkimus eina su kokybiškai nauja politinio veikimo koncepcija.

Pristatydamas komiteto idėjas VU profesorius sako, kad politologinė analizė rodo, jog greitu laiku EP taps bene svarbiausia vieta priimant esminius sprendimus. Tai, argumentavo V. Radžvilas, ir yra priežastis, kodėl taikomasi ne į Seimo ar Prezidento, bet į EP rinkimus.

„Daugelis galvoja, kad galbūt kam nors reikėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, artėja Seimo rinkimai. Apsisprendimą dalyvauti būtent Europos Parlamento rinkimuose lėmė politologinė analizė, kuri aiškiai rodo, kad Europos Parlamento rinkimai yra ir svarbiausi, ir galų gale atveria daugiausiai galimybių pasitarnauti Lietuvos valstybei“, - ketvirtadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Radžvilas.

Visgi jis pripažino, kad kol kas EP nėra įtakinga institucija, tačiau, jo nuomone, greitai tokia situacija turėtų keisis.

„Europos Parlamentas taps vieta, kurio svarba prilygs liaudies deputatų suvažiavimui prieš 30 metų. Europos Parlamentas taps vieta, kurioje iš esmės spręsis būsimosios Europos Sąjungos sąrangos ir likimo klausimas“, - sakė V. Radžvilas.

Galiu pasakyti, kad šiandien Europos Parlamentas, demokratijos požiūriu, bent jau formaliai, atrodo prasčiau už buvusią Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją tarybą.

Jo nuomone, dėl šios priežasties labai svarbu, kad į EP būtų deleguojami žmonės, kurie supranta „virš Europos pakibusią egzistencinę grėsmę“.

„Nesunku suprasti, kad prezidento institucijos reikšmė ir svoris Lietuvoje visiškai priklausys nuo būsimosios Europos Sąjungos sąrangos (...) Jeigu įsitvirtins vadinamosios federalizacijos koncepcija, tai kalbant tiksliai politologiškai, mes rinksime ne Lietuvos Respublikos prezidentą, o gana ribotus įgaliojimus turintį Europos Sąjungos vyriausiąjį administratorių, vartojant seną terminiją vaizdingai galima pasakyti - gubernatorių“, - kalbėjo V. Radžvilas.

Nors VU profesorius nevengė lyginti ES ir Europos Parlamento su Sovietų Sąjunga, visgi, tvirtino jis, Lietuvai egzistenciškai svarbu išlaikyti Europos Sąjungą veikiančią. Pasak V. Radžvilo, krizę ir demokratinį deficitą lemia ne pati ES idėja, tačiau tai, kaip ji yra įgyvendinama.

„Dabartinė Europos Sąjungos santvarka yra dabartinės krizės priežastis. Ji reikalauja labai rimtos pertvarkos ir mūsų pareiga padaryti viską, kad ši pertvarka baigtųsi tiek pačios Europos, tiek Lietuvos naudai“, - kalbėjo V. Radžvilas. Pasak jo, kai kuriais atžvilgiais ES atrodo net blogiau nei XX a. pabaigoje subyrėjusi Sovietų Sąjunga.

Mes labai nemėgstame lyginimo su Sovietų Sąjunga, bet galiu pasakyti, kad šiandien Europos Parlamentas, demokratijos požiūriu, bent jau formaliai, atrodo prasčiau už buvusią Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją tarybą“, - kalbėjo profesorius, pabrėždamas, kad ES šiuo metu nėra tinkamai atstovaujamos mažosios valstybės.

V. Radžvilas neatskleidė, kokios pavardės nuo komiteto atsidurs kandidatų į EP sąraše. Profesorius įvardino tik žmones, kurie šiuo metu dalyvauja komitete ir, pasak jo, galbūt atsidurs kandidatų į EP sąraše.

V. Radžvilo teigimu, prie komiteto prisijungė rezistentai ir disidentai vyskupas Jonas Kauneckas, kunigas Robertas Grigas, sesuo Nijolė Sadūnaitė, partizanas Jonas Kadžionis. Tarp komiteto narių ir Sąjūdžio veikėjai - Bronislavas Genzelis, Romas Gudaitis, Bronius Leonavičius, Romas Pakalnis, politologas Vytautas Sinica, menininkė Jurga Lago.

Komiteto veiklą koordinuos ir rinkimų štabui vadovaus Martynas Katelynas.

Lietuvoje rinkimai į EP vyks gegužės 26 dieną.