„Po šita (smurto istorijos) skraiste mes bandome, man rodosi, atimti bent kokį įrankį tėvams auklėti vaikus. Aš manau, kad vis  dėlto turi būti priemonės paliktos. Jei pažiūrėsime į Kėdainių įvykį, jei institucijos būtų atsakingai reagavusios į šį įvykį, vaiko teisės, prokuratūra, nebūtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tas vaikas būtų gyvas“, – sakė P.Gražulis.

Prieš Seime planuojamą balsavimą dėl pataisų, kuriomis būtų apibrėžtas visų rūšių smurtas prieš vaikus ir kartu uždraudžiamos fizinės bausmės, P.Gražulis tvirtino, kad esamų įstatymų pakanka, jog vaikai būtų apsaugoti nuo smurto.

„Pagrindinis dalykas, ko trūksta, tai ne įstatymų. Įstatyme apibrėžta, kad už lengvą kūno sužalojimą numatyta iki dvejų metų laivės atėmimo, už vidutinį – iki penkerių metų laisvės atėmimo, už sunkų – iki dešimt metų, už psichinę, psichologinę prievartą – iki ketverių metų laisvės atėmimo. Bausmės yra numatytos, jos pakankamai griežtos, tik nevykdomas įstatymas ir labai nemažai abejingumo iš visuomenės“, – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu kalbėjo parlamentaras.

„Mes esame krikščioniškas kraštas. Biblija, Senas Testamentas, Naujas Testamentas yra Dievo išminties knyga. Atsiverčiau ir skaitau, gal penkiolikoj vietų rašoma apie vaiko pabarimą ir vaiko fizinę bausmę diržu. Pacituosiu porą: „Rykštė ir pabarimas teikia išminties, vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai“. Kitas: „Kai gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko, o kai jį myli, rykštę pataiso“. Tai yra ne Gražulio, čia yra iš Švento Rašto paimti žodžiai. Mes turime mylėti savo vaikus, gerbti ir rodyti meilę, bet neperlenkime lazdos“, – savo poziciją dėstė P.Gražulis.

Tuo metu pirmadienį neeilinės sesijos išvakarėse Lietuvos televizijos laidoje „LRT forumas“ dalyvavęs arkivyskupas Gintaras Grušas į klausimą, ar Bažnyčia vienareikšmiai yra prieš fizines bausmes vaikams, atsakė, kad mušti vaikų negalima.

Tai yra ne Gražulio, čia yra iš Švento Rašto paimti žodžiai. Mes turime mylėti savo vaikus, gerbti ir rodyti meilę, bet neperlenkime lazdos.

„Vaikas neturėtų būti mušamas, fizinių bausmių neturėtų būti, tačiau su įstatymu yra ta problema, kad labai sunku nubrėžti tą liniją. Jei tėvas rėkia ar griebia vaiką, kad nekištų rankos į ugnį ar nebėgtų į gatvę, tai nėra smurtas, tas yra gelbėjimas. Popiežius rašo, kad neturėtų būti baudžiamas ar net aprėkiamas vaikas iš pykčio. Tai turėtų būti daroma iš meilės. To įstatyme neįrašysi niekaip, bet principas, kaip tu bendrauji su vaiku, ar iš pykčio, ar iš meilės... Bet tėvas, kuris nesuvokia, ar yra paveiktas svaigalų, nelabai atskirs tuos dalykus. Tai labai svarbu, kad įstatyme būtų griežtai nustatyta, kad reikia sveiko proto“, – dėstė G.Grušas.

Seimas antradienį susirinko į neeilinę vienos dienos sesiją, per kurią svarstomi su vaikų apsauga susiję teisės aktų projektai, surengta diskusija vaiko teisių apsaugos klausimais. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – balsavimas dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimo, siekiant uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes. Įstatymo pakeitimais taip pat būtų apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.

Seime per praėjusias kadencijas ne kartą bandyta įtvirtinti draudimą vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis parlamentarų priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.