Kortų neatvertė

A. Mikulskis iki paskiriant jį FNTT direktoriumi, ėjo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas ir kuravo kriminalinės policijos veiklą. Naujoje kėdėje pareigūnas pratinasi dvi savaites. FNTT direktorius patvirtino, kad pokyčių tarnyboje bus, tačiau kol kas per anksti apie tai kalbėti.

"Apie visa tai pirmiausia bus diskutuojama su tarnybos darbuotojais, o apie bet kokius priimtus sprendimus informuosime", – "Kauno dienai" žadėjo A. Mikulskis.

Po 2011 m. kovo 1 d. įvykusios FNTT pertvarkos, vietoj šalies apskrityse buvusių 20 padalinių, penkių apygardų principu ėmė veikti ir iki šiol veikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinės valdybos. A. Mikulskis kol kas neatskleidė, ar gresia pertvarka apygardose.

Taip pat neužsiminė, kaip elgsis su dviem šiuo metu direktoriaus pavaduotojų pareigas einančiais pareigūnais Šarūnu Remeikiu ir Vytautu Giržadu. Pagal FNTT įstatymą, tarnybos padalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja ir pareigybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras FNTT vadovo teikimu.

"Apie sprendimus dėl pavaduotojų, kai tik tokie bus, paskelbsime. Pagal dabar galiojančią tarnybos valdymo struktūrą, FNTT direktorius turi du pavaduotojus", – situaciją aiškino A. Mikulskis.

Naujasis direktorius patikslino, kad šiuo metu tarnyba turi 417 etatinių darbuotojų. 236 iš jų pareigūnai, likę – valstybės tarnautojai, darbuotojai pagal darbo sutartis. Pernai darbuotojų skaičius tarnyboje sumažėjo 27 pareigybėmis.

Reformos vairininkas

"Kauno diena" primena, kad prie 2011 m. vykusios FNTT pertvarkos vairo stovėjo Vitalijus Gailius. Buvęs FNTT direktorius, dabar Seimo narys V. Gailius dviejų pavaduotojų kompaniją direktoriui vertina kaip perteklinę.

"Policijos sistemoje, kurioje dirba apie 12 tūkst. žmonių, generalinis policijos komisaras turi du pavaduotojus. FNTT, tuo metu, kai dirbau, buvo 3 tūkst. Man užteko vieno pavaduotojo. Nėra tiek funkcijų, kurias būtų galima perskirstyti", – palygino V. Gailius.

Parlamentaras priminė, kad FNTT reforma buvo vykdoma sumažinto finansavimo kontekste, reikėjo ieškoti sprendimų tam, kad motyvuotų, išlaikytų žmones. "Pavyko išlaikyti ir net priimti ne tik kompetentingų, bet ir talentingų savo srities žmonių", – dėstė V. Gailius.

Tiesa, buvęs FNTT direktorius neslėpė ir to, kad reformuojant tarnybą teko atsisakyti 36 vadovų. Skyriai buvo sujungti į apygardas, o tai leido ne tik sutaupyti lėšų, bet ir pasiekti efektyvesnį darbą.

Po įvykusios FNTT struktūros reformos antrą direktoriaus pavaduotojo etatą teko sugrąžinti po teismo sprendimo. Tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš FNTT direktoriaus pareigų atleido V. Gailių. Jis su pavaduotoju V. Giržadu pareigų neteko po Valstybės saugumo departamento pateiktos medžiagos apie poligrafo tyrimus. Šie pareigūnai poligrafu tikrinti aiškinantis, kas atskleidė informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus dėl banko "Snoras".

Teismas vėliau šiuos įtarimus panaikino ir pripažino FNTT vadovų atleidimą buvus neteisėtu. V. Giržadas grįžo į ankstesnes pareigas. Kadangi FNTT pavaduotojo pareigas tuo metu jau ėjo Š. Remeikis, teko steigti antrą šios pareigybės etatą.

Elito nubyrėjimai

Seimo kuluaruose minimos dvi pavardės, kurios galėtų puikuotis prie FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigybės. Tarp galimų pretendentų jau ragavusio FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko duonos Dariaus Kuliešiaus pavardė. Šiuo metu jis patarinėja Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento direktoriui.

Tarp galimų pretendentų ir Aplinkos ministro patarėjas Ernestas Jurkonis. E. Jurkonis – teisininkas, turintis patirties organizuoto nusikalstamumo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir jų užkardymo srityse. Jis yra dirbęs Kriminalinės policijos biure, Ekonominėje policijoje, ėjo įvairias pareigas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK). Prieš tapdamas patarėju dirbo Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotoju.

Naujai paskirto FNTT direktoriaus galimų užmojų dėl pavaduotojų Seimo narys V. Gailius nesiėmė komentuoti. "Nežinau, ką darys naujasis vadovas. Tik žinau apie V. Giržado kompetenciją. Dar nebuvo įstatymų, kurie leido atimti iš nusikaltėlių neteisėtai įgytą turtą. V. Giržadas toje teisinėje aplinkoje, bendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, ieškojo galimybių iš organizuoto nusikalstamumo grupuočių narių išieškoti neteisėtai valdomą turtą. Tokio žmogaus su tokia kompetencija, patirtimi netektis būtų didelis praradimas tokiai institucijai. Š. Remeikis daug metų dirba, tai turbūt turi patirties ir žinių", – įžvalgomis pasidalijo Seimo narys.

V. Gailius priminė netektis, kai Generalinės prokuratūros elitas iš Organizuotų nusikaltimų tyrimų departamento išsivaikščiojo po stambiausias ir didžiausias advokatų kontoras. Toks praradimas FNTT bus atradimas kažkuriai advokatų kontorai", – dėl galimų kitų FNTT pavaduotojų pasirinkimo V.Giržadą gyrė buvęs jo viršininkas.

Anksčiau būta kalbų, kad FNTT vertėtų prijungti prie Muitinės departamento, tačiau iš posto pasitraukus buvusiam tarnybos vadui Kęstučiui Jucevičiui, tokių planų neliko.