Tuo pačiu G. Jakštas pranešė, kad sudarys galimybę neįskaityti šiemet vykusių patikrinimų rezultatų.

„Šiandien viešai prašau premjerės priimti mano atsistatydinimą iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų“, – žurnalistams antradienį sakė G. Jakštas.

Atsistatydinantis ministras tvirtino, kad jo netenkina ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės komandos darbo kultūra, sprendžiant problemas švietimo srityje.

„Iš pastarųjų dienų bendravimo su premjerės komanda matome, kad neturime pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais patys tikime“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Jau ne kartą teko priimti atsakomybę už sprendimus, kurių pats nepriėmiau, daugiau to daryti nenoriu“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, iš pareigų taip pat traukiasi viceministras Ramūnas Skaudžius.

Jau ne kartą teko priimti atsakomybę už sprendimus, kurių pats nepriėmiau, daugiau to daryti nenoriu.

„Vakar priėmiau viceministro R. Skaudžiaus, kuris buvo nuo pat pradžių atsakingas už tarpinių patikrinimų modelį ir jų įgyvendinimą, atsistatydinimo prašymą“, – kalbėjo besitraukiantis ministras.

„Gerbiu jo sprendimą ir poziciją, kad klausimas turi būti sprendžiamas su nauju požiūriu ir energija bei dėkoju jam už darbą“, – sakė jis.

Pasirinkimas moksleiviams

G. Jakštas tvirtino, kad tarpinių patikrinimų sesija „nebuvo sklandi“, o numatyti saugikliai „nebuvo pakankami“.

„Tai buvo pirmoji pilnos apimties patikrinimų sesija ir ji išryškino modelio trūkumus, kurie nepriartino mūsų prie patikrinimų tikslo. Pirmiausia, patikrinimų užduotys buvo parengtos nepakankamai kokybiškai, nors prie jų dirbo autoritetingi švietimo bendruomenės nariai“, – kalbėjo ministras.

„Taip pat tarpinių patikrinimų kalendorius ir grafikas daliai bendruomenės pasirodė per sunkus organizaciškai“, – pridūrė jis.

Dėl to, pasak G. Jakšto, tarpinių patikrinimų rezultatai galės būti neįskaityti, jei to norės moksleiviai. Tokiu atveju kitąmet jiems tektų laikyti ilgesnius brandos egzaminus.

„Mūsų siūlomas sprendimas toks, kad visi, kuriuos tenkina gautas balas, juos įskaitome. Visi, kurie galvoja, kad galėtų surinkti už šią dalį geriau, ateina dvyliktoje klasėje į pilną egzaminą. Tas egzaminas jau bus su tušinuku, pieštuku, – aiškino ministras. – Klausimas, kas laikys pilna apimtimi, kas po dalies egzamino galės išeiti.“

„Šių metų tarpinių patikrinimų sesiją laikysime pilotine“, – pridūrė jis.

Kaip nurodo Švietimo ministerija, trys tarpiniai patikrinimai – inžinerinių technologijų, istorijos ir chemijos – vyks gegužę, siekiant užbaigti sesiją.

„Matematikos ir lietuvių kalbos tarpiniai patikrinimai, kurie numatyti dvyliktoje klasėje, nevyks“, – sakė ministro patarėja Agnė Liucilė Grickevičė.

Siūlomi pokyčiai

Reaguodama į kilusį pasipiktinimą dėl tarpinių patikrinimų, ministerija ketina „iš pagrindų“ atnaujinti išskaidyto egzamino modelį. Sprendimą dėl jo ketinama priimti iki birželio, pasitarus su švietimo bendruomene.

„Tokio modelio panaikinimas būtų žingsnis atgal“, – sakė G. Jakštas.

Pasak A. l. Grickevičės, egzaminai, kurie yra valstybinių brandos egzaminų dalis, siūloma vykdyti ne ugdymo proceso metu.

„Vienuoliktokai turės galimybę už dalį turinio atsiskaityti baigdami vienuoliktą klasę ir turėti mažesnės apimties atsiskaitymą dvyliktoje klasėje arba dvyliktoje klasėje atsiskaityti visa apimtimi“, – sakė ji.

Patarėja taip pat teigė, kad planuojama persvarstyti lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo kalbėjimo dalį, taip pat sukurti tris užduočių rengimo pakopas.

„Visų pirma, mažiausiai du rengėjai parengs daugiau užduočių nei reikalinga tais metais, iš jų bus sudaromos egzaminų užduotys“, – teigė A. l. Grickevičė.

Nepanaudotos užduotys turėtų keliauti į užduočių banką.

„Parengtas užduotis tikrins mažiausiai du recenzentai, kurie turės būti dalyko praktikai ir mokslininkai“, – sakė patarėja.

Anot jos, užduotys turės būti peržiūros dar iki egzaminų.

Paklaustas, kaip šie pokyčiai bus įgyvendinami, kai ministeriją palieka tiek ministras, tiek viceministras, G. Jakštas teigė, jog „ministerija, švietimo sistema nėra pastatyta ant vieno ar dviejų žmonių“.

„Manau, kad ministerija, kaip aparatas, galės sėkmingai veikti“, – sakė G. Jakštas.

Ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.